Dabar gyvename geriausiomis sąlygomis pasaulio istorijoje. Nuėję į parduotuvę, galime gauti, ko tik panorėję. Mus nuolat džiugina begalė pramogų. Tačiau ne vieną kamuoja nepasitenkinimo jausmas, depresija, savižudiškos mintys. Norint išsiaiškinti tokių emocijų priežastį reikia grįžti į praeitį ir rasti įvykį, kuris atvestų mus prie šiandienos visuomenės. Manau, tai būtų vienas svarbiausių žmonijos laikotarpių — pramonės perversmas. Todėl šiuo straipsniu bandysiu panagrinėti Pramonės perversmo žalą dabarties visuomenei.
Pirmiausia akivaizdu, jog nuo industrinės revoliucijos prasidėjo visuotinis planetos niokojimas. Atsirado vis didėjanti iškastinio kuro paklausa, dariusi tiesioginę įtaką planetos taršai. Nuo XVIII a. anglies dioksido atmosferoje kiekis padidėjo net 50% . Šis kiekis yra didesnis, negu natūraliai atsiradusių dujų paskutinio ledynmečio pabaigoje prieš 20000 metų. Tik per 50 metų išnyko daugiau kaip 20000 gyvūnų rūšių. Kiekvienais metais yra nukertama 10 milijonų hektarų miškų. Vandenynų temperatūra pasiekė kritinę ribą. Yra begalė statistinės medžiagos, kuri apibūdina mūsų senkančią planetą. Neseniai mačiau dokumentinį filmą apie poliarinės meškos gyvenimą arktyje. Ji buvo tokia nuvargusi ir sulysusi — vaizdas mane šokiravo. Žmonės nesupranta, kaip sparčiai jie kenkia pasauliui, nes nemato akivaizdžių pasekmių aplink. Pramonės perversmo pasekmės gamtai yra masinis niokojimas ir gyvybės naikinimas.
Ekstremaliausiais atvejais pramonės perversmo pasekmės gali žmogų išvesti iš proto. Mane labai sudomino Teodoro Kačinskio gyvenimo istorija. Jis yra pagarsėjęs kaip JAV teroristas. Tačiau šis žmogus iš pradžių nebuvo koks lunatikas, kaip galima pamanyti. Vaikinas buvo be galo gabus, baigė mokyklą ir įstojo į Harvardą vos 16 metų, o 25-erių tapo profesoriumi Berklio universitete. Supratęs, kad dėstytojo gyvenimas ne jam, jis persikraustė į atokią trobelę Montanos miškuose, kur gyveno be jokių technologijų ir susisiekimo su išoriniu pasauliu. Gyvendamas pamatė, kaip pamažu jo aplinkinis kraštovaizdis buvo niokojamas dėl pramonės augimo. Būdamas labai aukšto intelekto jis suprato, kad paprastu aktyvizmu nieko nepakeis, todėl pradėjo konstruoti mažas bombas, kurias siuntė asmenims, susijusiems su technologijų ir kraštovaizdžio naikinimo plėtra. Atakas vykdė apie 20 metų, kol pareikalavo, kad koks nors laikraštis išleistų jo parašytą manifestą ,,Technologinė visuomenė ir jos ateitis“, kuriame skatino revoliuciją prieš industrinę sistemą. Nors su pramonės perversmu tai tiesiogiai nesusiję, tačiau tai yra jo tolimų efektų padarinys.
Bene didžiausia pramonės perversmo žala yra žmogaus psichinei būsenai. „Industrinė revoliucija ir jos pasekmės tapo katastrofa žmonijai. Ji smarkiai pailgino gyvenimo trukmę tų, kurie gyvena „pažangiose” valstybėse, tačiau destabilizavo visuomenę, <…>, privertė žmones jaustis pažemintus, sukėlė psichologines kančias“ , — rašė Teodoras Kačinskis. Pastebėjau, kad pastaruoju metu žmonės tokie uždari, nelaimingi, viskuo nepatenkinti, ir supratau, kodėl taip yra. Visada ir visur tikriname savo telefonus, naršome be sustojimo, nebeturime noro nuveikti kažką produktyvaus. Išjungę telefoną matome, kad aplink mus technologijų sukurtos pramogos, kurios trukdo žmogui pasimėgauti gyvenimo paprastumu. Įsilieję į technologinę visuomenę prarandame savitumą, nuomonę ir tampame nuvargusiais zombiais. Turbūt retas gali mokykloje išbūti neįsijungęs telefono ar kitų technologijų, nes tada viskas atrodo nuobodu, niūru. Mirštanti visuomenė yra viena iš kenksmingiausių industrinės revoliucijos tolimų padarinių.
Tikiuosi, šis straipsnis kažkam atvers akis ir privers kritiškai įvertinti pasaulį, kuriame gyvena. Labai svarbu suprasti žalą, kurią sukėlė šimtai metų technologijų pažangos nuo pat pramonės perversmo ir pradėti mąstyti, kaip galėtų padėti sau ir kitiems.
Nuotrauka iš Uchicago news
Mindaugas Gudaitis, 24v2 klasės mokinys.