Meno samprata nuolat keitėsi. Skirtingose civilizacijose bei istorinėse epochose buvo daug įvairių jo prasmių. Tačiau iki šiol paaiškinti, kas tiksliai yra menas, beveik neįmanoma, nes kiekvienas žmogus tai supranta ir jaučia skirtingai. Tačiau tiesa yra viena – menas tai didelė kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Galbūt daugelis net nepastebi, tačiau menas mus supa nuolatos: klausant muzikos, žiūrint filmus, skaitant knygas, keliaujant miesto alėja ir pamačius fotografijos parodą ar būnant bet kokiame kultūrą skleidžiančiame renginyje. Meną galima pajausti, paliesti, išgirsti, pamatyti, suvokti ir interpretuoti visiškai savaip. Ar kada nors susimąstote, kuo gi menas svarbus žmonijai? Kokią įtaką jis daro ir koks būtų mūsų pasaulis be jo? Panagrinėkime.
Kada mus supa menas? Pažvelkime į įprastų žmonių dienos pradžią. Daugelis šiuolaikinių žmonių – tai paskendusios rutinoje, nuolatos skubančios, dvasinių vertybių nevertinančios asmenybės. Tačiau ne visos. Ir jei apsidairysime aplinkui, pamatysime, kad menas mus lydi su kiekvienu žingsniu. Kad ir kur eisime, mes girdime garsus, matome vaizdus, liečiame materialųjį meną, būtent tai mus verčia jausti kitų mūsų aplinkoje esančių žmonių sukurtą meno išraišką. O mus kiti žmonės supa nuolatos.
Kodėl mums reikia meno? Menas, esantis mūsų aplinkoje, daro didelę įtaką formuodamas kiekvieno žmogaus asmenybę. Taip pat menas padeda pažinti, atrasti, o galbūt net sukurti save. Filosofas ir menininkas Alainas de Bottonas daugelyje savo knygų ir viešų paskaitų vis kartoja vieną teiginį – mes patys savęs gerai nepažįstame. Kalbėdamas apie romantizuotą meilės suvokimą, jis klausia: koks gi čia keistas noras, kad kitas žmogus jus „pilnai“ suprastų, kai Jūs patys savęs nesuprantate?… Menas gali padėti mums suvokti, kas esame ir kas norime būti. Kadangi meno sričių yra daug, todėl kiekvienas asmuo gali pasirinkti visiškai skirtingai, taip, kaip pats nori ir jaučia. Būtent taip atsiranda žmonių grupės ir bendruomenės, besidominčios tais pačiais dalykais, turinčios bendrų pomėgių ar idealų bei pasirinkusių tą pačią meno sritį. Susibūrę į bendras grupes, žmonės gali kartu tobulėti ir padėti vieni kitiems. Menas vienija – tai viena svarbiausių meno savybių.
Ar kiekvienas gali būti menininkas? Galbūt. Kitas žymus dvidešimtojo amžiaus ispanų dailininkas bei modernistas Pablas Pikaso yra pasakęs: „menas yra melas, priartinantis mus prie tiesos“. Remdamasi šiomis žinomo ir pasaulyje pripažinto menininko mintimis galiu teigti, kad žmonės siekia tiesos, siekia savęs atradimo, o šį atradimo kelią kiekvienas kuriame pats sau. Galbūt drąsu būtų teigti, jog kiekvienas žmogus iš prigimties yra menininkas, tačiau kūrybos ugdymas prasideda jau vaikystėje. Žinoma, potraukį menui labiau jaučia tie žmonės, kurie linkę gyvenime dažniau vadovautis jausmais, o ne logika. Tai išryškėja L. S. Černiauskaitės kūrinyje „Benedikto slenksčiai“. Šiame romane aprašomi jaunuolio Benedikto jausmų, išgyvenimų ir brandos slenksčiai. Smuikas – tai vienas svarbiausių ir Benedikto širdžiai artimiausių dalykų. Benediktas daug jaučia, daug išgyvena, todėl, kad išlietų save ir atrastų ramybę, daug muzikuoja, o muzika tai meno išraiška. Igno Šeiniaus sukurtame kūrinyje „Kuprelis“ muzika taip pat yra svarbi pagrindinio veikėjo egzistencijai. Romane pasakojama apie malūnininką Kuprelį ir jo išgyvenimus, meilę, išdavystę. Kuprelis, nors buvo žeminamas dėl savo kupros, išgyveno sunkią vaikystę, save taip pat išliedavo muzikoje. Jis grojo vargonais ir grojo geriausiai visame miestelyje. Visi ateidavo jo pasiklausyti. Taigi, nepaisant žmogaus praeities, išvaizdos, amžiaus ar gyvenimo būdo – kiekvienas gali būti menininkas.
Apsidairius aplink ir suvokus, kokią didelę dalį kiekvieno iš mūsų gyvenime užima menas, manau, galima teigti, kad jis tikrai yra be galo svarbus. Jau senų senovėje menas vertė žmoniją tobulėti, o ir šiais laikais menas puošia kiekvieną dieną. Be meno pasaulis būtų pilkas, tuščias ir mažų mažiausiai neįdomus. Net jei manote, kad jūsų menas visiškai nedomina, jūs tiesiog nepastebite, kad be jo poveikio jūs neišgyvenate nė dienos. Net šis straipsnis yra tam tikra meno išraiška…
Adrija Čerekaitė, I ak klasės mokinė
Viršelio piešinys yra kurtas Emilijos Narbutaitės