- - 2021-10-27

Į Jono Jablonskio gimnaziją dirbti atėjau 1992 m. rugsėjo 9 d. iš tuomečio Maskvai priklausiusio Radiotechninių matavimų ir technikos mokslinių tyrimų instituto (ELEKTRONIKOS), Nepriklausomybės Sąjūdžio centro Kaune. Dirbti pakvietė tuomet laikinai einantis direktoriaus pareigas pavaduotojas a.a. Anicetas Mockus,vadavęs į JAV stažuotis išvykusį direktorių Vytautą Gylį. Kadangi gimnazija finansiškai atsiskyrė nuo Švietimo skyriaus buhalterijos, buvusi sekretorė Birutė Guliokienė pradėjo dirbti gimnazijos buhaltere, o aš užėmiau jos vietą. Į mokyklą atėjau iš visai kitos aplinkos, kur buvo tylu, dokumentus rašyti reikėjo rusų kalba. Patekau į šurmulį, klegesį, nuolatinį judėjimą, kur tylu buvo tik per pamokas. Džiaugiuosi, kad mane kolektyvas sutiko labai draugiškai. Esu dėkinga gerbiamai Birutei už kantrybę mokant mane naujo darbo, raštvedybos taisyklių. Prisimenu, kaip nelengva buvo vėl išmokti rašyti taisyklinga lietuvių kalba. Mokė mane ir A. Mockus. Po metų, t.y. 1993 m. rugsėjo 1d., į gimnaziją sugrįžus direktoriui Vytautui Gyliui prasidėjo naujas darbo etapas, kuris tęsėsi 24 metus, kol kartu su direktoriumi išėjome į užtarnautą poilsį. Tai buvo šaunūs, darbingi, laimingi metai. Su direktoriumi dirbti sekėsi puikiai, jis buvo pozityvus, ramus vadovas, per 24 darbo metus nė karto nesu girdėjusi jo pakelto balso tono, niekada iš jo kabineto nesigirdėjau barimo, nors dažnai pasikalbėti būdavo sukviesti didžiausi gimnazijos neklaužados. Mačiau, kad direktorius neskirsto mokytojų į blogus ir gerus. Tai visada ramus, santūrus žmogus, niekada manęs neįžeidęs nei žodžiu, nei parodydamas kokį nors net menkiausią nepasitenkinimą. Prisimenu pavaduotojų komandą — tai amžinai skubanti, energinga Veronika Nijolė Poškienė, elegantiška, santūri Viktorija Nijolė Stočkuvienė, o kaipgi neprisiminsi įsimylėjusio matematiką a.a. Algimanto Neniškio. Vėliau pavaduotojai keitėsi, išėjus į pensiją A. Neniškiui pavaduotojos pareigas pradėjo eiti mokinių mylima matematikė Nijolė Viktorija Bakšienė, kurios kepamų pyragų skonio niekada neužmiršiu. Niekada nepamiršiu ir ramios, tolerantiškos pavaduotojos kultūrai a.a. Valentinos Palevičienės. Greta manęs raštinėje dirbo ir archyvarė, raštvedė šaunioji Romutė Steponavičienė. Niekada nesame susipykusios ar nesutarusios. O kur dar šaunusis pedagogų kolektyvas, visų ir neišvardinsi. Vien ką reikšdavo, kai kūno kultūros mokytojas Tomukas Domarkas energingai įbėgdavo į raštinę, jo ,,ponia Aldona” mano ausyse skamba iki šiol. Šauniosios mano anūkių auklėtojos Jurgita Jaruševičienė, Vaiva Ramanauskienė, Salvija Elona Reveltaitė; anglų kalbos mokytoja Audronė Venslovienė, turinti tiek daug gyvenimiškos tikrosios patirties, Nijolė Tikuišienė ir visas anglisčių kolektyvas, Elena Gedvilienė, Janina Bejerienė, Nijolė Moliejienė ir gamtamokslių kolektyvaas, Inga Račaitytė — nuoširdumas, lituanistės Rita Norkutė, Dalia Sudarienė, Laima Gataveckienė ir kitos, matematikės Danguolė Daugirdaitė, Vitalija Krikščiūnienė, muzikos mokytojai, darbų mokytoja Irutė Šeiko, ansamblio vadovas Rolandas Babraitis, kuris dar ir dabar paskambina ir pasveikina su šventėmis. Visų neįmanoma išvardinti, kiekvienas savaip žavus, paslaptingas, nuoširdus. Visus mylėjau, gerbiau, palaikiau, kai vieni ateidavo į raštinę pasiguosti, kiti pasidžiaugti savo sėkmėmis, pasiskųsti. Direktorius yra pasakęs: ,,Jūs kaip kempinė viską sugeriate, o jau paskui žmonės nurimę ateina pas mane”.  Per 24 darbo metus daug ko nutiko. Noriu paminėti keletą labai įsimintinų prezidento Valdo Adamkaus vizitų gimnazijoje. Viskas liko prisiminimuose, jei kurio nors nepaminėjau, nepykite, žinokite, kad Jus visus prisimenu ir miniu tik geru žodžiu.

 

Mielieji mokytojai, artėja Gimnazijos jubiliejaus šventė, linkiu Jums mokinių meilės, tarpusavio sutarimo, supratimo tam, kad dar ilgai gyvuotų Jono Jablonskio gimnazija, jos vardas skambėtų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų!

 

 

Buvusi raštinės vedėja Aldona Noreikienė (1992-2016 m.)

 

sužinok apie naujus straipsnius pirmas