Viršelio nuotrauka: G. Bitvinskas
SAVANORYSTĖ „VEŽA“
„Savanorystė veža“ – taip kalba daugelis Jono Jablonskio gimnazijos mokinių, nemažai prisidėjusių prie Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune.
Kai Lietuva buvo pasinėrusi į magišką ledo, muzikos, šokio ir aistros pasaulį, stebėjo ypatingo lygio varžybas, mūsų gimnazijos mokiniai tapo aktyviais visuomenės nariais, daug išmokusiais ir patyrusiais.
Štai kokiomis mintimis jie pasidalijo:
„Savanoriavimas Europos dailiojo čiuožimo čempionate buvo nuostabus patyrimas! Galėjau išvysti talentingiausius čiuožėjus iš arti, pabendrauti su jais. Smagiausia dalis buvo palaikyti Lietuvos čiuožėjus, kai visa arena atsistoja ir palaiko iš visos širdies. Labai smagu, kad kartu su manimi savanoriavo mano draugės, su kuriomis praleidom labai linksmai laiką, buvo daug juoko. Smagūs prisiminimai… Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie tokio didelio renginio ir jo sėkmės.” Viltė Armonaitė
„Savanoriaudama sutikau daug naujų, draugiškų bei malonių žmonių. Nuostabus jausmas, kai žinau, jog buvau tokio didelio, įspūdingo ir svarbaus renginio dalimi. Taip pat buvo malonu palaikyti Lietuvai atstovaujančius čiuožėjus.” Urtė Maročkaitė
„Europos dailiojo čiuožimo čempionatas buvo neįtikėtina patirtis, tokios nesitikėjau ateidama savanoriauti. Čempionato savaitė man atskleidė kitokį pasaulį, apie kurį nesu net pagalvojusi. Pamačiau ne tik čiuožėjų, bet ir jų trenerių kasdienį gyvenimo būdą. O būnant trečioke, sprendžiančia, kokiu karjeros keliu pasukti, buvo puiki patirtis pabūti tarp tokių užkulisių ir pamatyti visokių skirtingų karjeros sričių. Teko savanoriauti beveik kiekvieną dieną, o šią savaitę, svajoju, pakartoti.” Dominyka Rudytė
„Savanorystė Europos čiuožimo čempionate buvo ne tik užduotis… tai buvo asmeninio augimo, mokymosi ir ryšio kelionė. Prisiminimai apie juoką, pasidalintą su naujais draugais, čiuožimo pasirodymus ir bendruomeniškumo jausmą liks amžinai. Savanoriška veikla tokioje dinamiškoje ir jaudinančioje aplinkoje ne tik leido prisidėti prie pasaulinio lygio renginio, bet ir praturtino mano gyvenimą tokiais būdais, kokių net negalėjau įsivaizduoti.” Urtė Razukevičiūtė
