- - 2025-02-01

Image (1)

Ketvirtadienio popietę mes, žurnalistų klubo nariai, Beata, Izabelė, Jonas ir Rokas, praleidome šiek tiek kitaip. Panorome susipažinti su Prancūzijos atvykusiomis moksleivėmis Lilly, Alize ir Margaux, kurios noriai pasidalino atsakymais į mūsų užduotus klausimus. Ištrauka interviu dalinamės ir su jumis, ,,KJJG balsoskaitytojai. 

Izabelė: Kaip jūs jaučiatės? Ar kiek neramu čia, Lietuvoje? 

Ne, aš nemanau, kad mums neramu, gal labiau dar šiek tiek nejauku. 

Beata: Iš kur jūs esate? Koks jūsų gimtasis miestas? 

Mes esame iš Prancūzijos, Dunkerko. Tai miestas Prancūzijos šiaurėje. 

Rokas: Galbūt pastebėjote Kauno ir Diunkerko skirtumų ar panašumų? 

Kaunas yra daug didesnis negu Dunkerkas. Atrodo, palyginus su Lietuva, gyvename išties didelėje šalyje, tačiau Dunkerkas yra maždaug Laisvės alėjos dydžio. Taip pat architektūra senamiestyje ar Laisvės alėjoje yra ganėtinai panaši į Diunkerko, panašus ir abiejų miestų klimatas, oro temperatūra, bet tikriausiai dėl klimato atšilimo. 

Beata: Tikimės, kad jau spėjote pasivaikščioti po Kauną, taigi, jei turėtumėte rekomenduoti veiklą savo draugui iš Prancūzijos, kuris ruošiasi aplankyti Lietuvą, kokia veikla tai būtų? 

Aplankyti senamiestį. 

Beata: Ar atvykusios į Lietuvą susidūrėte su kokiais nors sunkumais? 

Sakyčiau, sudėtingiausia buvo prisitaikyti prie jūsų valgymo laiko. Prancūzijoje mes pusryčius valgome apie 7, 8 ar 10 valandą, tuomet pietus valgome apie 12 valandą, apie 16 valandą užkandžiaujame, o tuomet vakarienę valgome apie 19 – 21 valandą. Ganėtinai sunku prisitaikyti prie to, kad šioje gimnazijoje įprasta valgyti tik pietus (nors pastebėjome, kad ir taip juos valgo ne visi). 

Izabelė: Jei jau prakalbome apie maistą – ar ragavote tradicinių lietuviškų patiekalų? 

Vakar aš ragavau šaltibarščius. Jie buvo puikūs, tačiau jie išties skiriasi nuo to, ką valgome Prancūzijoje. 

Izabelė: Kaip mokotės mūsų gimnazijoje? Ar labiau stebite pamokas, ar atsakinėjate į mokytojų užduodamus klausimus? 

Tai priklauso nuo pamokos. Aš dalyvavau ilgoje lietuvių kalbos pamokoje, o nesuprantu lietuvių kalbos ir mokytoja nešnekėjo angliškai, taigi, buvo ganėtinai sudėtinga. Taip pat ji man davė testą apie knygą, kurią skaičiau išties seniai… Bet, pavyzdžiui, per tiksliųjų mokslų pamokas yra šiek tiek kitaip, aktyviau dalyvaujame pamokose. 

Izabelė: Jeigu lygintume Prancūzijos ir Lietuvos švietimo sistemas – ar patys mokomieji dalykai yra lengvesni, ar sunkesni? 

Tai išties priklauso nuo situacijos. Dalį dalykų, kuriuos mokomės šioje gimnazijoje, mes mokėmės seniai, tačiau neretai pasitaiko ir taip, kad, nors Prancūzijoje ir ėjome panašias temas, jūs užduotis sprendžiate sudėtingesniais būdais. Dalis tų būdų yra išties labai sunkūs, užtruktume daug laiko jas atlikdami, o tą pačią užduotį spręsdami paprasčiau mes užtrunkame iki 5 minučių. Jūs tiesiog VISKĄ labai apsisunkinate. Kartais pažiūriu į tai, ką aiškina mokytoja, ir susimąstau, kad tai išties daug sudėtingesnis būdas nei tai, ką mokėmės Prancūzijoje. 

Izabelė: Ar Prancūzijos ir Lietuvos ugdymo metodai skiriasi? Kuo panašios ar skirtingos šios ugdymo sistemos? 

Svarbiausias skirtumas yra tai, kad Prancūzijoje pamokos prasideda 8 valandą, o baigiasi 18 valandą. Dėl to jūs galite užsiimti popamokinėmis veiklomis, pavyzdžiui, sportu, o mes tokių galimybių neturime. 

Izabelė: Kaip manote, ar lietuvis, vidurinį išsilavinimą įgijęs Lietuvoje, galėtų studijuoti Prancūzijoje? 

Taip, galėtų, nes Prancūzijoje mes turime daug universitetų, kur yra išties daug studentų, atykusių iš svetur. Turiu draugą, kuris angliškai mokosi Prancūzijos universitete, tad tai tikrai įmanoma. Svarbiausia yra mokėti anglų arba prancūzų kalbą. Taip pat jūs puikiai ir daug geriau už mus kalbate angliškai, tad tikrai neturėtumėte jokių problemų. 

Jonas: Galbūt galėtumėte mums papasakoti apie įdomias tradicijas Prancūzijoje? 

Turime tradiciją, kuri yra tik Dunkerke. Šią šventę vadiname Dunkerko karnavalu. Ankstesniais laikais žmonės keliaudavo žvejoti į Islandiją ir nežinojo, kaip elgtis mandagiai, tad prieš išvykdami jie iškeldavo didelę puotą, apsirengdavo baltais drabužiais ir valgydavo žuvį. Taigi, šiomis dienomis kiekvienas Dunkerko gyventojas išeina į gatves, rengiasi ekstravagantiškai, o vyrai dėvi moteriškus drabužius, užsideda perukus. Vaikštome aplink miestą, visur skamba muzika. Miesto rotušėje meras  į žmones mėto žuvį, kurią miesto gyventojai mėgina pagauti. 

Jonas: Kadangi atvykote Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, ar pastebėjote ką nors neįprasto mokykloje? Kaip jautėtės?  

Taip, visi buvo įsisegę mėlyną gėlę, matėme žvakutes ant palangių. Tai šiek tiek nustebino, bet ir labai sujaudino. Kadangi mūsų šalis taip pat yra patyrusi karų bei turime nemažai dienų pasidžiaugti laimėjimais, tai labai šaunu, jog turite galimybę minėti Lietuvai įsimintinas dienas.  

Jonas: Ar jūs esate susipažinusios su lietuvių tradicijomis? Ar galėtumėte įvardinti panašumus/skirtumus tarp jų lyginant su Prancūzija?  

Nelabai žinom apie lietuvių tradicijas, nes apie šią šalį nelabai kalbama Prancūzijoje. Todėl nuo pat atvykimo smalsavome, kokie yra kultūrų skirtumai, pavyzdžiui, maistas (šiaip čia kalba apie laikus, kada valgom, kas, aš manau, šiek tiek neatitinka realybės ir nelabai verta minėti).   

Rokas: Ar ką nors girdėjote apie Lietuvą prieš čia atvykdamos? Apie šalies tradicijas, kultūrą? (Galbūt mokykloje nelabai girdite apie Rytų Europos istoriją/geografiją?)  

Nedaug, žinojome tik, kur ji yra (geografinę padėtį) ir kad priklausė Sovietų Sąjungai. Per istoriją mes mokomės tik apie Antrojo pasaulinio karo periodą, Sovietų Sąjungą.  

Izabelė: Ką manote apie mūsų uniformas?    

Tai yra geras dalykas (ne spalva). Mes uniformų neturime, tik kai kurios privačios mokyklos jomis vilki. Bet manome, jog uniformos yra geras dalykas, nes tai užkerta kelią diskriminacijai. Tačiau vien juoda spalva mus liūdina.  

Beata: Kokie dar jūsų planai bebūnant Kaune, Lietuvoje? Ar dalyvausite kokiuose nors renginiuose? Galbūt ką nors lankysite?  

Mano šeima atvyksta šį savaitgalį, tad vyksime į Vilnių, taip pat dalyvausime M.A.M.A. apdovanojimuose „Žalgirio” arenoje.  

Rokas: Ar dažnai keliaujate į kitas šalis?  

Su klase keliaujame į užsienį, tačiau dažnai šeimos, tarp jų ir mūsų, keliaujame Prancūzijoje, nes yra daug ką čia išvysti – kalnus, jūrą.   

Beata: Kodėl pasirinkote projekto veiklas vykdyti Lietuvoje?   

Turėjome galimybę rinktis iš keturių šalių: Lenkijos, Airijos, Ispanijos ir Lietuvos. Jau lankėme kai kurias iš šių šalių, tad norėjome aplankyti ką nors naujo. Nepaisant to, susibendravau su mokinėmis (lietuvėmis Ieva Mažonaite, Ieva Remeikaite ir Meile Kvaraciejūte), tad norėjau jas vėl sutikti bei atrasti Lietuvos kultūros naujovių. Be to, į kitas šalis lengva nukeliauti, todėl esame tikros, jog jas tikrai kada nors aplankysime. Nesigailime.   

Ačiū mokinėms – Lilly, Alize ir Margaux – iš Dunkerko už skirtą laiką ir nuoširdžius atsakymus. Labai džiaugiamės, kad turėjome galimybę išgirsti apie mūsų šalį iš užsieniečių lūpų bei atradome panašumų tarp gimtųjų miestų. Prasmingai bei smagiai praleidome laiką, šiek tiek įgijome žinių apie Prancūzijos kultūrą ir galėjome išdidžiai dalintis savosios grožiu. 

Image

sužinok apie naujus straipsnius pirmas