Mes, Meda ir Ieva, Žurnalistų klubo narės, kalbinome buvusius gimnazijos mokinius, JJG Balso įkūrėjus. Buvo labai įdomu išgirsti įkvepiančias istorijas, entuziazmo kupinus nuotykius, sužinoti, kaip susiklostė tolesnis buvusių žurnalistų kelias. Tad pasiklausykime JJG Balso pradininkų Ievos Blažauskaitės, Luko Vaitkevičiaus ir Urtės Fultinavičiūtės pasakojimų.
Vienu sakiniu apibūdinkite save.
Ieva Blažauskaitė – esu pasaulio pilietė, keliautoja, kūrėja, gamtosaugos šalininkė, feministė, myliu meną, vandenyną ir gyvenimą už komforto zonos ribų.
Lukas Vaitkevičius – esu internetinių svetainių programuotojas, dėstytojas, kartais fotografas ir didžiausias JJG Balso fanas.
Urtė Fultinavičiūtė – esu žurnalistikos magistro studentė ir fotografė, gyvenanti Londone.
Kelintais metais buvo sukurtas JJG Balsas? Koks buvo to tikslas?
JJG Balsas buvo įkurtas 2015 metais. Mūsų tikslas buvo sukurti erdvę gimnazistams reikšti savo mintis ir skatinti jų kūrybiškumą. Kartu tai buvo šioks toks neformalus gimnazijos naujienų šaltinis iš moksleivių perspektyvos.
,,Kaip ir Elizabeth Gilbert tikiu, kad idėjos sklaido ore tol, kol jas kažkas pagriebia ir įgyvendina. Idėją įkurti mokyklos laikraštį brandinau jau nuo devintos klasės, kai tapau JJG debatų klubo nare ir pradėjau daugiau keliauti, bendrauti su moksleiviais iš kitų pasaulio šalių. Supratau, kad tai būtų puiki platforma realizuoti mano polinkį vizualiai ir verbaliai komunikacijai, kultūrai. Visada tikėjau, kad aplinką kuriame patys, tad stengiausi niekada nelaukti, kol galimybę kas nors pateiks ant lėkštutės, bet stengiausi pati ją sukurti.”, – sakė Ieva Blažauskaitė
Kas yra žurnalistų klubo pradininkas?
Mokytoja Renata Gimžūnienė buvo užsiminusi apie kuriamą žurnalistų klubą. Tačiau kuriant JJG Balsą daugiausiai dirbo Ieva Blažauskaitė, kaip vyriausia redaktorė, Lukas Vaitkevičius, kaip svetainės kūrėjas ir Miglė Rakitaitė, kaip mokinių parlamento prezidentė. Mes organizavome susitikimus, kalbėjome su administracija, spausdinome skelbimus, dirbome idėją paversdami realybe, o straipsnius, žinoma, kūrė mūsų žurnalistų komanda. Urtė Fultinavičiūtė tapo redaktore 2016 metų gegužės mėnesį.
Ką norėjote palikti išeidami ir ką palikote?
Ieva Blažauskaitė – išeidama norėjau palikti priemonę ateities kartoms išreikšti save. Tiltą, jungiantį moksleivius su nepaprastais Jono Jablonskio gimnaziją baigusiais žmonėmis ir suteikti šiek tiek įkvėpimo stengiantis savo kasdienybę paversti nuotykiu.
Lukas Vaitkevičius – džiaugiuosi savo dviem palikimais – JJG Balso internetine svetaine ir atnaujinta gimnazijos internetine svetaine
Urtė Fultinavičiūtė – baigusi gimnaziją, tikėjausi, kad jaunesni gimnazistai perims mano vadovavimą ir pratęs Žurnalistų klubo veiklą. Deja, iniciatyvos buvo mažai ir JJG Balsas užgeso, galbūt metams ar dvejiems. Iš tikro buvo skaudu tai matyti, nes tiek daug darbo ir vilčių buvo įdėta į mokyklos žurnalą, bet juk negali žmonių versti daryti tai, ko jie nenori. Labai smagu matyti, kad jaunoji Jono Jablonskio gimnazistų karta atgaivino Balsą ir lavina savo žurnalistikos įgūdžius.
Ar įgytos žinios padėjo ateityje?
Ieva Blažauskaitė – JJG Balsas buvo pradžiamokslis, kaip valdyti komandą. Atsimenu, kad nebuvo lengva prikalbinti moksleivius prisijungti prie mūsų, aukoti savo laisvą laiką. Net nesuvokdami, kaip tai daryti, kūrėme JJG Balso firminį įvaizdį, kuris turėjo pritraukti motyvuotus ir aktyvius mokinius. Paskutiniais mokslo metais buvau labai užsiėmusi, laikiau egzaminus, organizavome MUN simuliacijas Lietuvoje, atstovavome Lietuvai ir Čikagoje. Lankiau privačias piešimo pamokas, universitetui ruošiau meno porfolio… Tad įgytos žinios, kaip balansuoti daug projektų vienu metu, tikrai padėjo, taip pat išmokė planuoti savo laiką ir dirbti efektyviau. Šiuo metu gyvenu Amsterdame, pritaikau fotografijos, videografijos, skaitmeninio dizaino žinias vykdydama įvairių klientų užsakymus. Galbūt netiesiogiai, bet JJG Balsas padėjo tam tikrus pamatus dabartinei veiklai.
Lukas Vaitkevičius – visos popamokinės veiklos gimnazijoje suteikė papildomų žinių ir turiningų patirčių. Mano gimnazijos prisiminimai yra susiję su parlamento veikla, JJG Balsu ir debatų klubu.
Urtė Fultinavičiūtė – kai pradėjau rašyti JJG Balse ir vėliau tapau redaktore, supratau, kad žurnalistika yra kryptis, kuria noriu eiti. 2017 metais įstojau į universitetą Londone, studijavau fotožurnalistiką, o šiuo metu studijuoju tarptautinės žurnalistikos magistrą. JJG Balse mes buvom savamoksliai, neturėjome pagrindų, kaip rašyti straipsnius. Pradėjusi mokytis universitete supratau, kad mano mylimiausia veikla yra kurti straipsnius. Šioje profesijoje yra labai daug taisyklių ir reikalavimų, jei galėčiau perrašyti savo Balso straipsnius, tai padaryčiau. Tačiau įgyta patirtis tikrai pagelbėjo apsispręsti, ką norėčiau daryti ateityje. Universitetai, ypač Anglijoje, labai vertina iniciatyvą ir mokyklinę veiklą, todėl manau, jog redaktorės pozicija Balse padėjo man įstoti į universitetus.
Ar yra koks nors įsimintinas įvykis nutikęs Žurnalistų klube?
Ieva Blažauskaitė – pamenu, kai sėdėjome susirinkime matematikos kabinete, už lango jau buvo tamsu. Turbūt žiema. Juokėmės, nes visi buvome tokie užsidegę ir atitrūkę nuo realybės, kad norėjome organizuoti visą festivalį.
Urtė Fultinavičiūtė – vieną kartą aš ir kita žurnalistė Gabija Dainelytė susitikome su Arūnu Gelūnu, gimnazijos alumnu ir tuometiniu LR Seimo nariu. Turbūt labai nerimavome, nes Gabija, pildama jam arbatą, išpylė viską ant stalo, savo telefono, galbūt kiek ir ant Arūno Gelūno. Man buvo juokinga, bet jai turbūt nelabai. Vyko labai įdomus pokalbis, deja, straipsnis nebuvo publikuotas.
Kokie buvo įdomiausi žmonės, iš kurių teko imti interviu?
Ieva Blažauskaitė – manau, kad labai įdomi patirtis buvo apsilankyti pas tuometinę gimnazijos direktoriaus pavaduotoją Nijolę Stočkuvienę. Ji buvo ne tik mūsų buvusi anglų literatūros mokytoja, bet ir gimnazijos simbolis. Elegantiška, išsilavinusi, rūpestinga. Nijolė Stočkuvienė vaišino mus arbata, sausainiais ir atviravo apie gyvenimą bei jo pamokas. Niekada to nepamiršiu. Jaučiau stiprų ryšį su šia mokytoja ir visi girdėti pasakojimai privertė pasijausti, lyg keliaučiau laiku.
Urtė Fultinavičiūtė – kompozitorius Giedrius Kuprevičius tikrai įdomus pašnekovas, įkvepianti, daug pasiekusi asmenybė. Giedrius Kuprevičius ugdė Lietuvos meno pasaulį. Vienam komandos nariui pavyko netgi paimti interviu iš LR prezidento Valdo Adamkaus. Manau, kad tai yra ta asmenybė, kurią sutikti pavyksta ne kiekvienam moksleiviui!
Kai sukūrėte JJG Balsą, kokiais būdais bandėte tai viešinti?
Daugiausiai apie JJG Balsą skelbėme mokykloje, kabinome plakatus koridoriuose, skatinom mokytojus reklamuoti žurnalą savo mokiniams, kartais net įsibrukdavome į jų pamokas. Bet turėdami dabartines žurnalistikos žinias matome, kad galėjome tikrai padaryti daugiau ir viešinti JJG Balsą už mokyklos ribų. Kai sukūrėme jį, viešinome tik Facebook paskyroje ir mokyklos svetainėje. Tačiau būtų pats laikas ir JJG Balso Instagram’ui.
Kiek buvo ir ką kitokio sukūrė tuometiniai žurnalistai?
Jeigu kalbame apie JJG Balso komandą, mūsų buvo apie 17. Viskas mums buvo nauja.
Ko palinkėtumėte jablonskiečiams?
Jablonskiečiams norėtume palinkėti mėgautis laisve, jaunyste ir surasti savo aistrą. Savo laiką mokykloje paversti įsimintinu nuotykiu bei užmegzti draugystes visam gyvenimui. Išnaudokite visas turimas galimybes pasisemti naujų patirčių iš savo laiko gimnazijoje ir nebijokite bandyti sukurti kažką nauja. Nesvarbu, ką mano kiti ir kaip sunku yra eiti nepramintu taku, bet mes esame savo likimo kalviai. Pamatykite pasaulį ir pasisemkite žinių iš kitų kultūrų ir kalbų. Turtinkite savo pasaulėžiūrą, nes pasaulis yra spalvingas ir nuostabus.
Žurnalistų klubas dėkoja už galimybę sužinoti daugiau apie pirmuosius JJG Balso žingsnius. Mes, Meda Bagdonavičiūtė ir Ieva Kazlauskaitė, II ki2 mokinės, linkime niekada nepamiršti Žurnalistų klubo ir siunčiame Jums didžiausius linkėjimus!