- and -2021-11-26

Kauno Jono Jablonskio mokyklos istorija neįsivaizduojama be legendinio matematikos mokytojo, pavaduotojo Algimanto Neniškio auros. Šiandien mokytojos Zitos Vobolienės pasakojimu pradedame prisiminimų apie šią nepamirštamą asmenybę ciklą. Vėliau spausdinsime ryškius  Algimanto Neniškio mokinių prisiminimus. Malonaus skaitymo apie mokytoją, įsimylėjusį matematiką ir Jono Jabonskio gimnaziją.

Mokytojas, įsimylėjęs matematiką

Kai manęs paprašė paraginti buvusius mokinius parašyti atsiminimų apie a.a. Algimantą Neniškį, matematikos mokytoją, ilgametį Jono Jablonskio gimnazijos direktoriaus pavaduotoją, aš mielai sutikau. Bet kai pasiūlė pačiai parašyti — atsisakiau. Aš fizikos mokytoja — teksto rašymas ne mano stiprioji pusė, man geriau sekasi kalbėti. Bet tas prašymas sužadino labai daug prisiminimų, todėl aiškiai suvokiau, kokią didelę įtaką mano, kaip mokytojos, formavimui turėjo A. Neniškis. Iš tikrųjų jis buvo vienintelis mokęs mane, jaunutę inžinierę, pedagoginių vingrybių. Pasijutau labai skolinga savo Mokytojui…

Agimantas Neniškis, dirbdamas J. Jablonskio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju ugdymui, kuravo tiksliuosius ir gamtos mokslus. Jis tapo mano tiesioginiu viršininku, kai aš, 1978 metais, ieškodama tik pusę dienos trunkančio darbo, kad galėčiau paauginti vienerių metų sūnelį, įsidarbinau šioje mokykloje fizikos mokytoja. Tuo metu A. Neniškis jau buvo  žinomas kaip puikus matematikos mokytojas, dėstęs ne vienai mokinių laidai. Tuomet net nenutuokiau, kaip man pasisekė, kad toks talentingas pedagogas — mokytojas nuo Dievo —iš manęs inžinierės, baigusios Kauno Politechnikos institutą (t.y. be jokio pedagoginio išsilavinimo), augins mokytoją. Turiu prisipažinti, kad tapti fizikos mokytoja aš visai netroškau — galvojau, paauginsiu porą metų sūnų ir spruksiu atgal į savo inžinerijas. Bet atsitiko taip, kad 36 metus dėsčiau fiziką, iš jų 28 m. Kauno J. Jablonskio gimnazijoje.

A.Neniškio, kaip direktoriaus pavaduotojo, pareiga buvo ugdyti jaunus mokytojus, stebėti ir aptarti jų pamokas. Reikia pasakyti, kad šias (o ir visas kitas ) pareigas vykdė su dideliu atsidavimu. Turėjo jis tokį „blonknočiuką“, kurį nešdavosi į stebimą pamoką ir jame užsirašydavo pastabas. Po to vykdavo pamokos aptarimas, kartais pavaduotojas pakviesdavo stebėti jo vedamų pamokų.

Nuotrauka iš mokytojos Zitos Vobolienės archyvo. Mokytojas Algimantas Neniškis

Kai mokytojų kambaryje, laikydamas rankoje tą „blonknočiuką“, braukdavo pirštu per tvarkaraštį, matematikės ir gamtos mokslų mokytojos įsitempusios laukdavo, kurios pamokas vizituos šiandien. Sutikite, koks geranoriškas bebūtų tikrintojas, tam, kurį tikrina, tai visada nemalonu. Pamenu, kolegės juokaudavo — ir kaip jis nujaučia, jei tik vakarą praleidai smagiai (suprask, ne taip atsakingai ruošeisi pamokoms), Neniškis kitą rytą su savo „blonknočiuku“ jau ir tavo pamokoje. Jo pastabos būdavo dalykiškos, patarimai tėviški. Kiek pamenu, dažnai kartodavo: svarbiausia būk teisinga. Ir pats toks buvo, todėl jį gerbė mokiniai, jų tėvai ir kolegos. Kai po kelerių darbo metų iš to ,,blonknočiuko” padavė man anketą ir liepė pačiai aprašyti savo pamokas, supratau, kad jau tapau mokytoja, kuria Neniškis pasitiki.

Kaip įprasta, dažnai mokiniai skųsdavosi, kad nesupranta matematikos. Jis nuoširdžiai stebėdavosi — kaip galima nesuprasti, kai čia viskas taip aišku? Kartą per mano auklėjamosios klasės tėvų susirinkimą pradėjo lentoje spręsti uždavinį entuziastingai aiškindamas ir klausdamas tėvų — ir ko gi čia galima nesuprasi? Po to rankove nuvalė lentą ir toliau mokė tėvus matematikos. Kreiduotas kostiumas buvo firminis A.Neniškio ženklas, kurį dar ir dabar atsimena jo buvę mokiniai. Jis buvo taip įsimylėjęs savo matematiką ir taip norėjo ta meile užkrėsti visus, kad, aistringai aiškindamas, tiesiog negaišdavo laiko naudodamas kempinę, o lentą nuvalydavo ranka arba švarko rankove. Kai reikėdavo pasakyti kokią rimtesnę pastabą ar kietesnį žodį, jis ir į mokinius, ir į mokytojus kreipdavosi „tamsta“.

Nuotrauka iš mokytojos Zitos Vobolienės archyvo. Mokytojai Algimantas Neniškis ir Zita Vobolienė

Algimantas Neniškis buvo atsakingas už visą mokymo ir ugdymo proceso mokykloje organizavimą. Koks šventas jam buvo mokymo procesas ir pamoka, parodė vienas neeilinis įvykis. Tuo metu girdėjosi, kad tai vienur, tai kitur telefonu buvo pranešama apie padėtus sprogmenis. Toks telefono skambutis neaplenkė ir mūsų mokyklos. Tą dieną mokykloje budėjo būtent A.Neniškis. Jis iškvietė reikiamas tarnybas, o visi mokiniai ir mokytojai buvo skubiai išvesti į kiemą. Kol tarnybos tikrino mokyklą, mes su kolegėmis juokavome, kad surasti, kas skambino, ne taip ir sunku — tereikia patikrinti, kas tuo metu turėjo rašyti kontrolinius darbus. Aišku, jokių sprogmenų nerado ir visi grįžom į klases. Praėjus kiek laiko kalbėdamasi su A.Neniškiu užsiminiau, kad grasinimai susprogdinti mokyklą nesikartoja. Jis liūdnai šyptelėjo ir pasakė, kad skambino ir grasino dar ne kartą. Turbūt, pamatęs mato ištįsusį veidą, paaiškino: manai, leisiu aš tiems snargliams trukdyti pamokas?

— Bet kaip rizikavot niekam nepranešdamas ir kaip jūs nebijojot? — paklausiau.

— Bijojau dar ir kaip, drebėdavau, kol baigdavosi pamokos, bet užtat skambinimai greitai liovėsi, — išgirdau atsakymą.

Algimantas Neniškis buvo baigęs Marijampolės Mokytojų seminariją ir įgijęs dar tą taip vadinamą „smetonišką“ išsilavinimą. Kaip jis pats pasakojo, seminarijoje, be pagrindinių specialybės dalykų, buvo privaloma mokytis šokti ir groti nors vienu instrumentu. A. Neniškis puikiai grojo akordeonu ir buvo aistringas šokėjas. Kai kartą, mums bešokant per abiturientų išleistuves, jis pasakė, kad dabar šoksim Cvingą ( ne visiems dabar žinomą svingą, o tada taip dar vadinamą šliofaksą) , aš sutrikau ir bandžiau aiškinti, kad neturiu supratimo, kas tai per šokis, A.Neniškis pasakė, kad nieko, prisitaikysiu. Taip aš pirmą ir turbūt paskutinį kartą gyvenime šokau Cvingą, pasirodo, tokį populiarų smetoninės Lietuvos šokį.

Su didele pagarba ir dėkingumu prisimenu šią neeilinę asmenybę.

Zita Vobolienė, fizikos mokytoja

Viršelio nuotrauka iš gimnazijos archyvo

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas