- - 2022-01-25

Kauno 23 vidurinę mokyklą (dabar Jono Jablonskio vardo gimnazija) baigiau 1984 metais, čia praleidau visus 11 vaikystės ir paauglystės metų.

Kalbant apie Algimantą Neniškį, reikėtų paminėti ne tik save patį. Amžiną atilsį mano mama Vyda Kęsgailaitė Ragulskienė mokėsi ir 1949 metais aukso medaliu baigė Kauno III mergaičių gimnaziją, kur jos matematikos mokytojas buvo Algimantas Neniškis. Tuo metu A. Neniškis buvo tik pradedantis savo, kaip matematikos mokytojo, kelią.

Mano vyresnis brolis Liutauras 7 metais anksčiau už mane taip pat baigė 23 vidurinę mokyklą. Tad aš į mokyklą atėjau, kaip sakoma, pramintais takais. Liutauro matematikos mokytojas taip pat buvo A. Neniškis. Belieka pridurti, kad abu mano sūnūs Tautvydas ir Mangirdas taip pat baigė J.Jablonskio gimnaziją. Tiek Tautvydas, tiek Mangirdas atstovavo gimnazijai Lietuvos moksleivių parlamente. Beje, populiaraus „Jablos repo“ vienas iš autorių yra Mangirdas (čia tas vaikinukas su juoda beisbolo kepuraite). https://www.youtube.com/watch?v=Dq7F5e588vc

Įdomus faktas — kai Tautvydas mokėsi 11-je klasėje, susirgo jo matematikos mokytoja. Tuomet gimnazijos vadovybė pakvietė kaip pavaduojantį mokytoją A. Neniškį. Tad Mokytojas mūsų šeimą palietė per tris kartas…

Algimantą Neniškį prisimenu kaip reiklų, gana griežtą, bet teisingą mokytoją. Vyresnėse klasėse mums matematiką dėstė mokytoja N. Stasiukonytė, tačiau keliai su mokytoju A. Neniškiu vis susikirsdavo. Aš turbūt jau kokioje devintoje klasėje labai aiškiai supratau, kad mano kelias bus tikslieji mokslai. Tad su mokytoju Neniškiu tekdavo „susidurti“ vykstant į moksleivių matematikos olimpiadas.

Norėčiau kiek plačiau prisiminti vieną epizodą iš vasaros atostogų Nidoje. Vaikystėje ir paauglystėje vasaros mėnesius paprastai leisdavau tėvų sodyboje pajūryje. Vieną vasarą, būdamas devintokas, sutikau mokytoją Algimantą Neniškį su šeima atostogaujantį Nidoje. Mokytojas pasisveikino, pasikalbėjome. Sutarėme kitą dieną dviračiais kartu su mano broliu, tuometiniu studentu, nuvykti iš Nidos į Juodkrantę, aplankant Preilą ir Pervalką. Na, sutikite, tikrai gražus gestas iš mokytojo su tos pačios mokyklos mokiniais (tame tarpe ir buvusiais) susitarti dėl visos dienos išvykos dviračiu. Jau tada „Jablonkskio dvasia“ tvyrojo ore.

Kas man labiausiai įstrigo iš tos dienos pasivažinėjimo dviračiais? Važiuodami palei jūrą sustojome pailsėti. Kaip tik pūtė stiprus vakarų vėjas ir jūroje buvo štormas. Mokytojas lyg tarp kito uždavė klausimą — pasakykit, kokios čia jūroje bangos? Stovinčios, bėgančios, lūžtančios ar potvynio bangos? Kokiomis formulėmis reikėtų aprašyti jas?

Tuomet kartu su broliu susimąstėme. Iš šiandienos retrospektyvos galiu tik nusišypsoti — vidurinės mokyklos matematikos kurso tokiems klausimams atsakyti nepakaks. Tačiau ir šiandien su didele šiluma prisimenu šviesios atminties Mokytoją Algimantą Neniškį ir jo gebėjimą sudominti ir patraukti matematikai gabius jaunuolius.

Minvydas Ragulskis — Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys

sužinok apie naujus straipsnius pirmas