- - 2016-07-25

Tarp daugelio mokykloje besimokančių talentingų gimnazistų turime ir profesionalią šokėją. Tad šį kartą kalbiname abiturientę Rugilę, kuri plačiau papasakos apie savo kelią į šokių aukštumas bei šios srities užkulisius.

Trumpai prisistatyk!

Taigi, esu Rugilė Monginaitė, mokausi 4c klasėje, esu profesionali sportinių šokių šokėja ir būtent dėl šio sporto aš prieš dvejus metus atsikrausčiau iš Klaipėdos į Kauną.

Kam turėtum dėkoti už pažintį su šokiais?

Tėvams. Tai jie pirmiausia į šokių pamokas nuvedė mano vyresnį brolį, o mane po jo. Brolį vesdavo į šokių treniruotes ir mane kartu paimdavo. Tėvai pamatė mano susidomėjimą šia sporto šaka ir suprato, kad kito kelio nėra –  tik leisti mane į šokių pamokas.

Kiek jau esi pasiekusi šioje srityje ir kokius tikslus sau keli ateityje?

Aš esu dukart Lietuvos čempionė (2012 m. ir šių metų), taip pat esu du kartus tapusi Lietuvos vicečempione ir tris kartus bronzos laimėtoja. Šiuo metu varžomės įvairiose tarptautinėse varžybose. Tad manau, kad mano ateities tikslai yra siekti tokių pat aukštumų ir užsienyje – garsinti Lietuvos vardą, nes kol kas ši sporto šaka mūsų šalyje nėra labai populiari, o užsienyje nesame daug pasiekę.

O kokiame šokių klube šoki, treniruojiesi?

Šiuo metu aš šoku sportinių šokių klube „Santaka“. Talentą ir įgūdžius lavinu padedama puikių trenerių Irmanto ir Andriaus Brikmanių. Tiesą sakant, dėl šio klubo vardo ir pasiekimų ir atkeliavau į Kauną. Bet nepamirštu, jog dešimt metų prašokau ne mažiau garsioje „Žuvėdroje“…

12670909_10154123712786803_2552696008608675855_n

Rugilė su dabartiniu šokių partneriu Matu (kairėje) ir šokių treneriu Andrium Brikmaniu (viduryje)

Kokios savybės reikalingos norint būti tokia gera šokėja kaip tu?

Tai užsispyrimas, kantrybė, mokėjimas pralaimėti, nepasiduoti ir eiti toliau bei niekada savęs negailėti. Štai tokias savybes aš turiu!

Papasakok apie konkursus.

Konkursai vyksta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Juose dalyvaujama poromis. Kadangi tokios varžybos vyksta beveik kiekvieną savaitgalį, visą laiką ir ruošiuosi joms. Mes su partneriu atsirenkame, kuriuose konkursuose norime varžytis, ir pradedame jiems ruoštis. Pasibaigus vienam konkursui – varžyboms, iškart ruošiesi ateinantiems.

Kaip susirandi savo šokių partnerį ir kuo jis turi pasižymėti?

Partnerio susiradimas kiekvienam šokėjui būna skirtingas. Man labai pasisekė, nes aš galbūt turiu tokių savybių, kai partneriai patys man pasiūlo šokti. Su buvusiu savo partneriu Klaipėdoje mes laimėjome ne vieną konkursą, tikrai daug pasiekėme. Tačiau niekur nedingo mano didžiulis noras išvažiuoti į Kauną. Ir kaip tik atsirado galimybė, jog tokiame pačiame puikiame klube buvo laisvas partneris, kuris tuo metu ieškojo šokėjos. Tad man atvažiavus pabandyti pamatėme, kad galime būti puiki pora. Na, o partneris turėtų būti visiškai atsidavęs šokiams, susitelkęs ties jais, labai norėti dirbti ir žiūrėti viena kryptimi – nes čia vien talento nebeužtenka.

kiu

Rugilė su dabartiniu šokių partneriu Matu „Mirada Cup 2016 “ čempionate

 

ghj

Rugilė su dabartiniu šokiu partneriu Matu „Baltic Cup 2015“ čempionate

O kas iš Lietuvos buvusių ar esamų šokėjų yra tau kaip idealas, į ką lygiuojies?

Tai tikriausiai visiems žinoma šokėja Edita Daniūtė. Nors kaip į šokėją aš į ją negalėčiau lygiuotis, nes mudvi šokame skirtingus stilius: ji – standartinius, o aš lotynų Amerikos. Tačiau mane žavi tai, kaip ryžtingai ir užtikrintai ji siekia sau užsibrėžtų tikslų, taip pat jos charizma bei užsispyrimas.

O šokis tau menas ar sportas?

Na, man jis yra daugiau sportas. Gal iš tikrųjų yra sunku pasakyti, nes mes einame tiek į fizinio pasiruošimo pamokas, tiek į psichologijos pamokas, kurias veda sporto psichologė. Bet jei mes į tai žiūrėsime tik kaip į sportą, neįdėsime nė kiek artistiškumo į savo pasirodymus, tai niekas tuo nesižavės, nesidomės ir nevertins.

O kaip atrodo tavo diena? Ar pavyksta suderinti šokius, mokslą ir laisvalaikį?

Taigi, mano diena planuojama taip: atsikėlusi ryte padarau mankštą – savo pratimus – ir tuomet keliauju į gimnaziją. Pasibaigus pamokoms aš dirbu darželiuose su vaikais, po darbo daržely dar dirbu su suaugusiųjų poromis, kurios nori išmokti šokti. Po 21:15 prasideda mano treniruotė arba fizinis pasiruošimas manieže. Apie 23val. grįžtu namo ir sėduosi ruošti namų darbų. O mano laisvalaikis tai  ir yra visos tos treniruotės, pasiruošimai ir darbas, dar kartą darbas. Šokiai ir yra mano laisvalaikis, nes visi mano draugai yra iš šios srities.  Ir aš net neturiu minties, kad „oi, čia darbas, oi, čia treniruotė“. Visą laiką galvoji, kaip čia patobulinti vieną ar kitą šokį, pasirodymą ar kokią aprangą vilktis, žiūri įvairiausius vaizdo įrašus, ieškai reikalingos informacijos ir tiesiog gyveni visu tuo.

O ar savo ateitį sieji su šokiais?

Tikrai taip. Atidavusi tam dvylika metų, aš tikrai nesiruošiu eiti kitu keliu.

3

Kodėl pasirinkai Kauno Jono Jablonskio gimnaziją? Ar lūkesčiai pasiteisino?

Klaipėdoje mokiausi taip pat labai geroje Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Mokiausi puikiais pažymiais  sustiprintoje klasėje, tad mano treneris nenorėjo, kad lankyčiau silpnesnę mokyklą dėl šokių, nes žinojo, kad aš galiu išlaikyti ir puikius pažymius, ir puikiai šokti. Tad jis man pasiūlė rinktis – „Saulės“ gimnazija, „Aušros“ gimnazija ir mūsų gimnazija. Ir kai mes visose trijose apsilankėme – aš pasakiau, kad lieku čia. Aišku, šiek tiek gaila, kad neradau laiko įsitraukti į mokyklos veiklą, nes Klaipėdoje aš buvau renginių komiteto pirmininkė ir klasės seniūnė. Bet aš esu įsitikinusi, kad reikia sutelkti mintis ties vienu tikslu, tada pasieksi aukštesnių ir labiau džiuginančių rezultatų, o jeigu bandysi mėtytis šiek tiek ten, šiek tiek šen, tai viskas ir išeis nei šiaip, nei taip…

O ko palinkėtum kitiems gimnazistams?

Kitiems gimnazistams aš palinkėčiau taip pat ieškoti ir surasti save. Atrasti tokią nišą, kuri jiems suteikia daugiausiai džiaugsmo. Negalvoti apie tai, kur kiti nori tave matyti, o daryti tik tai, kas jam labiausiai patinka ir tinka, nes tai, mano manymu, ir yra svarbiausias dalykas gyvenime.

sužinok apie naujus straipsnius pirmas