Mūsų gimnazijos kūno kultūros mokytojas Romualdas Silkinas yra visiškai atsidavęs mokyklai. Pats baigęs mūsų gimnaziją, kuomet ji dar buvo 23-ioji vidurinė mokykla, dirba 41-ienerius metus mūsų mokykloje. Taip pat, 2011-aisiais metais šis mokytojas apsigynė eksperto kvalifikacinį laipsnį.
Romualdas Silkinas išsiskiria tuo, kad jau 29-nerius metus pats rengia ir organizuoja krepšinio varžybas tarp gimnaziją baigusių ir gimnazijoje besimokinančių mokinių. Šios varžybos skirtos paminėti mūsų mokyklos gimnazisto Teofilio Garšvos žūčiai. Šie metai nebuvo išimtis – varžybos buvo surengtos vasario 26-ąją dieną. Atvykę žuvusiojo Teofilio Garšvos artimieji, buvę gimnazistai ir dabartiniai mokiniai paminėjo 15-ąsias žūties metines.
Kūno kultūros mokytojas mielai sutiko pasidalinti savo prisiminimais apie senąją Kauno Jono Jablonskio gimnaziją bei didele pedagoginio darbo patirtimi.
Ar visada svajojote būti mokytoju?
Taip, visada svajojau. Netgi nuo 10-os klasės žinojau, kad būsiu kūno kultūros mokytojas.
Kodėl norėjote būti būtent kūno kultūros mokytoju?
Manau todėl, kad mano buvusi kūno kultūros mokytoja Milda Šližytė „įskiepijo“ man meilę kūno kultūrai. Ji buvo reikli, teisinga mokytoja, labai daug reikalaudavo iš mokinių, todėl ir aš toks pasidariau.
Kokioje mokykloje mokėtės?
Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, tada ji dar buvo 23-ioji vidurinė mokykla ir tik vėliau mokykla pavadinta Jono Jablonskio vardu.
Kokie mokomieji dalykai mokykloje buvo jūsų mėgstamiausi?
Kūno kultūra, geografija, istorija, chemija.
Kas jus domino jaunystėje?
Jaunystėje mane domino sportas. Labiausiai patikdavo įvairūs komandiniai žaidimai: futbolas, rankinis, krepšinis. Pats dar anuomet žaidžiau futbolą mokyklos komandoje ir dalyvaudavau gimnastikos bei greitojo čiuožimo varžybose.
Koks jūs buvote mokykloje? Galbūt buvote padauža?
Taip, labai mėgdavau krėsti išdaigas. Su direktoriumi reikalų neturėjau, tačiau visko būdavo. Vieną kartą per karnavalą pakviečiau fizikos mokytoją pašokti, o ji man po to dvejetą išvedė (juokiasi).
Kas jus labiausiai žavi Jono Jablonskio gimnazijoje?
Mokykla yra labai sportiška. Jono Jablonskio gimnaziją baigė labai daug pasiekę, žymūs Lietuvos sportininkai, tokie kaip Povilas Vanagas, Ingrida Reinikova.
Ar Jūs dėstėte žymiajam šokėjui ant ledo Povilui Vanagui?
Taip, taip pat dėsčiau kūno kultūrą Arūnui Visockui, buvusiam „Žalgirio“ krepšinio treneriui.
Ar mylite savo darbą?
Taip, nes pats jaunystėje sportavau ir noriu, kad ir vaikai sportuotų, būtų fiziškai stiprūs ir sveiki.
Kada pradėjote dėstyti Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje?
1975-aisiais metais. Nuo tada niekada net neturėjau minties pasitraukti iš pedagoginio darbo.
Ar esate dirbę kitokį darbą?
Devynerius metus vasaromis dirbau plaukimo vadovu Nidoje, bet kai pradėjo naikinti pionierių stovyklas, įsidarbinau pagalbiniu darbininku „Jūratės“ poilsio namuose. Ir taip pat teko būti virėju.
Mėgstate gaminti maistą?
Taip, nors gyvenime nemokėjau gaminti, pats išmokau ir atradau savyje kulinarinę gyslelę. Kai dirbau virėju, buvau atsakingas už žuvies ir mėsos patiekalus.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Prieš penkerius metus nusipirkau sodą ir mėgstu ten leisti laiką: grynas oras, darbo taip pat yra: sodinti, žolę pjauti.
Koks jums įsimintiniausias įvykis buvo Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje?
Įsimintiniausi momentai būna susitikimuose su buvusiais mokiniais, jie dalyvauja krepšinio varžybose su kitų mokyklų buvusiais mokiniais.
Ar mėgstate keliauti?
Labai. Anksčiau su mokiniais važinėdavome po visą Tarybų Sąjungą, o vėliau turistinėse kelionėse po Europą. Labiausiai man patiko Austrija, Italija, Slovakija, Čekija.
Ką galėtumėte pasakyti apie savo dabartinius mokinius?
Dabartiniai mokiniai labai nemėgsta sporto. Pas mus ateina 9-okai, kuriems tikriausiai mokytojai jų praeitoje mokykloje nebuvo reiklūs, tai jie ir į Jono Jablonskio gimnaziją ateina be jokio noro sportuoti. Labai priklauso 5-os klasės paruošimas kūno kultūrai, meilė sportui, darbui.
Ar mokinių nesportiškumas yra didžiulė problema mūsų visuomenei?
Tai yra labai didžiulė problema, nes vaikams nėra reikalingas geras pažymys iš kūno kultūros, stojant į aukštąją mokyklą. Jiems sportas atrodo bereikšmis dalykas, nes jie žino, kad aukštojoje mokykloje nesportuos. Taip manydami, jie daro klaidą, nes jiems yra reikalinga ištvermė, valia, galų gale sveikata. Ypač jei berniukai eis į kariuomenę, kur krūviai yra didžiuliai. Kalbėjau su buvusiais mokiniais, kurie dabar tarnauja armijoje, tai jie vargsta. Dėkojo man, kad mes per kūno kultūros pamokas sportavome, krosus bėgiojome, jėgos pratimus darėme, orientacines užduotis atlikinėjome, tai bent šiek tiek jiems lengviau.
Kaip manote, kokia yra mokinių nenoro sportuoti priežastis?
Jaunimui sportas yra paskutinėje vietoje, dabar jiems svarbu kompiuteriai, rūkymas, įvairūs svaigalai. Manau, tai yra „sugadintas“ jaunimas. Popamokinė sportinė veikla Lietuvoje atrodo nebūtinas dalykas. Žinoma, yra mokinių, kurie sportuoja ir jiems tai nėra tik hobis, bet tokių – vienetai.
Kaip manote, kodėl dauguma paauglių rūko?
Tai yra madinga. Rūkydami paaugliai nori pasirodyti esantys suaugę, protingi. O dabar juk didesnis skaičius yra rūkančių merginų negu vaikinų ir viso to priežastis – Vakarų Europos mada. Anksčiau taip nebūdavo, vaikai bėgdavo sportuoti, o ne rūkyti. Taip pat anksčiau dėl rūkymo griežtesnės bausmės buvo. Kai aš mokiausi mokykloje, vieną mokinį pagavo rūkantį mokyklos tualete, tai jį iškart išmetė. O dabar šitiek mokinių, ypač berniukai, yra pagaunami rūkantys, ir jie gauna tik įspėjimą.
Kokių priemonių reikėtų imtis, kad sumažėtų nesportiškumo problema, bent jau mūsų mokykloje?
Manau, reikia grąžinti kūno kultūros egzaminą, juk anksčiau būdavo 9-tų ir 10-tų klasių įskaitos. Reikia, kad stojant į aukštąją mokyklą būtų reikalingas kūno kultūros pažymys, taip galbūt kas nors pasikeistų.
Kokį palinkėjimą norėtumėte pasakyti jablonskiečiams?
Aktyviai sportuokite, būkite sveiki ir nevartokite to, kas kenkia sveikatai!