Elegantiška, nuoširdi ir beprotiškai atsidavusi savo darbui ir mokiniams, taip trumpai galime apibūdinti dabar jau buvusią mokyklos pavaduotoją, anglų kalbos ir literatūros mokytoją Nijolę Stočkuvienę. Mokytoja, kuri praleido net 43 metus dirbdama Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, be abejonės tapo ne tik savotišku mokyklos simboliu, didžios istorijos dalimi, bet ir daugelio gimnazijos kartų mentore, drauge, o kai kam ir antra mama. Savo namų duris mums pravėrusi plačiai besišypsodama, šiltai apkabindama ir avėdama dailius aukštakulnius, ji mus vaišino kava, saldainiais iš skirtingų pasaulio kraštų ir nuoširdžiai dalinosi savo prisiminimais, įsitikinimais bei palinkėjimais.
Kada pirmą kartą pravėrėte duris į Kauno Jono Jablonskio gimnaziją? Kas tam padarė įtaką?
8-osios septynmetės mokyklos, taip ji vadinosi, duris pravėriau būdama šešerių metų. Vėliau ji išaugo į 23-ąją vidurinę mokyklą. Deja, aš jau mokiausi Komjaunimo vardo mokykloje (dabar Aušros gimnazija). Mano tėtis buvo baigęs Jono Jablonskio pradinę mokyklą, todėl norėjo, kad ir jo vaikai joje mokytųsi. Ją baigė ir mano vaikai, anūkė. Taigi – „a family school“.
Kaip atrodė Jablonskio gimnazija, kai jūs ją lankėte?
Tuo metu buvo tik senasis pastatas, kuris buvo statytas pradinei mokyklai. Pavaduotojos N.Bakšienės kabinete dirbo direktorius P.Mileris, o mokytojų kambarys buvo direktoriaus V.Gylio kabinete. Dabartinis dailės kabinetas, su plačiais vartais, buvo mokinių rūbinė. Valgyklos nebuvo, kavą į klases atnešdavo kibiruose ir samčiu mes ją įsipildavome į savo puodelius. Aišku, sumuštinius atsinešdavome iš namų. Dar koridoriuje, prie centrinio įėjimo, galėjome nusipirkti nuostabių „pūkinių“ spurgų, tokių skanių niekada daugiau nevalgiau. Mūsų klasė, dabar 301 kabinetas, buvo ypatinga, nes joje buvo durys į sceną. Pažiūrėkite, manau, jas rasite kabinete už spintos.
Kokiomis veiklomis užsiemėte kai buvote jauna?
Nuo pat mažens buvau labai smalsi ir nerimstanti, todėl ir veiklų buvo daug ir įvairių. J. Gruodžio muzikos mokykloje smuikavau, vėliau grojau akordeonu. Lankiau meninės gimnastikos užsiėmimus, baleto pamokas (gimnazijos metraštyje yra piemenaitės, kurią šokau V.Kuprevičiaus balete „Piemenaitė ir kaminkrėtys“), nuotrauka. Kaip ir daugelis Kauno mergaičių taip pat šokau K. Daujotaitės „Sonatoje“, kuri išaugo į modernaus šokio kolektyvą „Aura“, šokau ir tautinius šokius. Dar ir šiokia tokia sportininkė buvau: lankiau plaukimo treniruotes, žaidžiau stalo tenisą. Nežinau, kada buvo laiko mokytis.
Šilčiausias prisiminimas apie Jono Jablonskio gimnaziją?
Kas yra Jono Jablonskio gimnazija? Tai mokinai, jų tėveliai, mokytojai. Darbas, bendravimas su žmonėmis ir palieka šilčiausius prisiminimus. Su daugeliu mokinių, tėvelių, kolegų mes tapome bičiulais ir draugais, nors kai kurie mokiniai baigė mokyklą labai seniai.
Kelionė iš moksleivio į mokytoją… Koks buvo jausmas pradėti mokytojauti?
Kelionėje į mokytoją buvo nuostabus laikas senajame Vilniaus universitete. Laikas, kai norėjosi perskaityti visas knygas, pamatyti visus spektaklius ir filmus, daug daug išmokti. Perfrazuojant E. Hemingvėjų, mes buvome jauni, pašėlę ir įsimylėję, todėl viskas buvo įdomu ir lengva. Buvome godūs gyvenimo. Kartu su atlikta pedagogine praktika Vilniuje ir Kaune, visos tos patirtys ir buvo ėjimas keliu į mokytoją. Jaunystė drąsi, man nebuvo baisu atsistoti prieš klasę.
Koks buvo Jūsų kelias tampant anglų kalbos mokytoja? Mums sunku suvokti, kaip jūs galėjote viso to pasiekti tais laikais.
Mano studijų metai sutapo su taip vadinamu N. Chrusčiovo atšilimo laikotarpiu. Atsirado mokyklos su sustiprintu anglų kalbos mokymu. Aišku, tai turėjo įtakos mano pasirinkimui. Penktame kurse pusę metų dirbau S. Neries mokykloje, nes paskaitos vykdavo po pietų. Toje pačioje mokykloje atlikau ir pedagoginę praktiką. Kaune praktiką atlikau dabartinėje Veršvų vidurinėje mokykloje, kurioje anglų kalba taip pat buvo dėstoma sustiprintai.
Ar yra mokytojų Jono Jablonskio gimnazijoje, kurie yra buvę jūsų mokiniai?
Liutkuvienė, N. Tikuišienė, J. Paražinskienė buvo mano mokinės. Beje, visos jos mokėsi labai gerai.
Galbūt yra mokinių, kuriuos labiausiai isiminėte?
Gimnazijoje dirbau 43 metus. Laimei turiu gerą atmintį. Jeigu vardinčiau visus, kuriuos prisimenu, atsibostų skaityti. Jei įvardinčiau kelis, kiti galvotų, kad jų neprisimenu. Mielieji, Jūsų ,išlikusių mano atmintyje, yra labai daug
Kokius darbus esate dirbusi per savo gyvenimą? Kur Jums patiko labiausiai?
Universitete išbandžiau gido darbą ir, kaip minėjau, dirbau mokytoja. Kaune išbandžiau daug ką: dėsčiau tuometiniame Medicinos institute, konferencijose, dirbau vertėja, šalyje ir užsienyje, vertėjavau grupei specialistų iš Didžiosios Britanijos, atvykusių dirbti fabrike, verčiau straipsnius, vadovėlius. Kadangi likau dirbti gimnazijoje, tai Jums ir atsakymas kur patiko labiausiai. Dirbau geroje gimnazijoje su puikiais mokiniais, su manimi dirbo daug profesionalių, talentingų mokytojų, iš kurių galima buvo mokytis, galėjau matyti savo darbo rezultatą, niekada nesijaučiau dirbanti sunkų darbą. Dirbdama direktoriaus pavaduotoja, galėjau prisidėti prie bendros anglų kalbos mokymo politikos.
Jūsų įsimintiniausia/reikšmingiausia kelionė?
Dažniausiai pirma ir paskutinė kelionės įsimena geriausiai. Mano pirma kelionė ir stažuotė buvo Keimbridže. Ji pati įspūdingiausia tiek pažintine, tiek profesine prasme. Jums bus sunku suprasti dabar, bet tada didžiausia dovana buvo galimybė girdėti gyvą anglų kalbą. Iš Los Anželo, paskutinės kelionės, grįžau prieš 5 savaites, todėl viskas dar labai gyva. Bet nuostabiausias buvo mūsų su vyru praleistas laikas Tenerifėje 2013m. Nežinojom, kad tai buvo tarsi atsisveikinimas.
Žinome, jog Jablonskio gimnazijoje buvote “fashion ikona” Ar tai yra jūsų aistra, pomėgis?
Tikrai ne aistra, tai veikiau žaidimas, bet viską, ką darau, darau su aistra, net ir virtuvėje sukuosi su polėkiu. Grožis, estetika man svarbūs.
Jūsų gyvenimo filosofija? Požiūris į mokslą? Keliones? Galimybes?
“There is no darkness but ignorance”( V. Šekspyras).
Be mokslo ir šiandien klaidžiotume viduramžiškoje tamsoje.
Kelionės – gyvenimo druska.
Šiandien turime daug galimybių. Naudokimės jomis, kai atrodo, kad jų jau nėra, susiraskime jas patys.
Koks Jūsų nuomone geras mokytojas, geras mokinys?
Kuo gabesnis,talentingesnis, profesionalesnis mokytojas, tuo labiau pasisekė jo mokiniui. Geras mokinys, tai ne tik akademiniai rezultatai, pasiekimai konkursuose, olimpiadose. Yra angliškas posakis: “It is not only the brain but the heart too must be in the right place.”
Svarbiausias apdovanojimas Jūsų gyvenime?
Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis, kuris man buvo įteiktas 2014 metais. Bet Jūsų pasiekimai, Jūsų pripažinimas ir palaikymas yra pats svarbiausias apdovanojimas mano gyvenime, mano auksinis medalis. Ačiū.
Šį straipsnį perskaitys tiek esami, buvę ir būsimi mokiniai, galbūt norite pasakyti palinkėjimą jiems?
Žinau, kad Miglė Rakitaitė turi tikrą idėją organizuoti buvusių jablonskiečių klubą, palaikykime ją! Sako, kad mokyklos atmosfera lieka jos sienose. Kūrėme, kuriame ir kursime ją visi: buvusieji, esami, būsimieji mokiniai ir mokytojai.Tegul visus mus vienija bendrystės jausmas, žinojimas, kad esame jablonskiečiai.