Pokalbį su mumis istorijos mokytoja pradėjo nenoriai: „Galiu pasiūlyti jums dar dešimt mokytojų, kurie norėtų tapti žvaigždėmis!“ – juokaudama siūlė ji, pabijojusi mūsų klausimų. Mokytoja Inga Račaitytė, viena iš mylimiausių mokytojų visoje gimnazijoje, apie kurią girdime tik gerus atsiliepimus, sutiko pasidalinti savo prisiminimais bei patirtimi, kurią įgijo Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje per 15 darbo metų.
Esate viena jauniausių mokytojų gimnazijoje. Kada pradėjote čia dirbti?
2001-aisias metais. Taigi nei daug, nei mažai – jau visus penkiolika metų.
Ar prisimenate pirmąją savaitę Jablonskio gimnazijoje?
Prisimenu, kad buvo siaubingai baisu ir nejauku. Labai jaudinausi. Tačiau kartu ir labai įdomu, tarsi iššūkis – dirbti mokykloje. Niekados to neplanavau (nusijuokia). Ši gimnazija pirmoji, kurioje pradėjau dirbti.
Kokias dažniausiai šunybes krečia mokiniai?
Šiaip galiu pasakyti, kad man asmeniškai jokių šunybių niekas nėra iškrėtęs, bent jau tokių, kurios ilgam įstrigtų atmintyje.
Kaip drausminate mokinius?
Per mano pamokas jiems užtenka duoti pastabą.
Ar per šitiek metų nenusibodo dėstyti to paties dalyko vis iš naujo?
Neatsibodo, nes iš esmės kiekviena klasė yra skirtinga, kiekvienas mokinys reikalauja vis kitokio mokymo būdo. Be to, apie istoriją sužinome naujų dalykų, todėl galima ją dėstyti taikant begalę skirtingų metodų. O šiaip keičiasi mokiniai – keičiasi ir pati istorija. Kas dieną sužinau tokių dalykų, apie kuriuos nė nebuvau pagalvojusi.
Ar visuomet troškote būti mokytoja?
Niekada apie tai negalvojau. Tai nebuvo mano vaikystės svajonė, viskas įvyko netyčia. Manau, kad planai keitėsi kiekvienais metais. Domėjausi menu, bet šiaip man labiausiai patiko istorija, tai įstojau negalvodama, ką toliau darysiu.
Ar vaikystėje tėvai turėjo su jumis problemų?
(Juokiasi). Tėvai galbūt turėjo problemų ankstyvoje vaikystėje, kai išeidavau į lauką ir labai ilgai negrįždavau, kartais reikėdavo ieškoti ir gana vėlai – netgi naktį, ypatingai žiemą. O šiaip apie problemas mokykloje tėvai sužinojo, kai aš jau buvau ją baigusi.
Mokėdavote viską gerai nuslėpti?
Gerai raštelius rašiau (juokiasi).
Kokioje mokykloje mokėtės? Ar gera mokinė buvote?
Mokiausi Vyturio vidurinėje – mokykloje, kurioje yra sustiprinta muzika. Nebuvau moksliukė, tikrai niekados nesimokiau dešimtukais – devintukais, bet plius minus problemų nekeldavau.
Koks yra įsimintiniausią įvykis iš mokyklos laikų?
Turbūt nelabai geras įvykis, bet dažniausiai tai būdavo bėgimas iš pamokų. Mūsų kūno kultūros salė buvo pirmame aukšte ir mes visą laiką per langą lipdavome ir bėgdavome.
Kokie vaikystės animaciniai filmukai buvo mėgstamiausi?
Jėtus iš vaikystės… (galvoja). Patiko visi animaciniai, ypatingai tie kurie buvo iš Disnėjaus – „Pelenė“, „7 nykštukai“ ir taip toliau. Šiais laikais man labiau patinka „Ledynmetis“, pats mėgstamiausias! (šypsosi)
Ar vaikystėje turėjote idealą?
Nežinau, ar tai buvo idealas, nes šiaip gana sunku vienu asmeniu sekti, bet žmogutis, kuris darė man labai didelę įtaką, – tai močiutė. Pirmiausia, turbūt ji įkvėpė meilę istorijai, nes išgyveno Pirmąjį pasaulinį, nepriklausomą Lietuvos respubliką, sovietų ir nacių okupacijas ir beprotiškai daug apie tai pasakojo. Tai buvo tas žmogutis, kuris padarė labai didelę įtaką mano gyvenime.
Koks Jūsų mėgstamiausias patiekalas?
Jeigu nerimtas,- tai ledai.
O jeigu rimtas?
O jeigu rimtas, priklauso nuo nuotaikos ir nuo sezono (juokiasi).
Kokie jūsų mėgstamiausi užsiėmimai už mokyklos ribų?
Pats mėgstamiausias dalykas tai yra kelionės. Nesvarbu, tai gali būti vienos dienos išvyka ar ilga kelionė, bet tai pats mieliausias užsiėmimas.
Kur mieliausiai leidžiate atostogas?
Italija. Šimtu procentų yra Italija. Daug kartų buvau ir galiu ten važiuoti kiekvienais metais ir bet kuriuo metų laiku. Buvo svajonė, kad būtų labai gerai ten gyventi, kai būsiu pensijoje, nes ten šilta ir gražu.
Tai gal išsipildys jūsų svajonė?
Pažiūrėsime, dar toli iki to.
Kokia transporto priemone keliaujate mieliausiai?
Jeigu tai yra ilgesnė kelionė, tai man patinka važiuoti autobusu, per daugelį valstybių, žiūrėti, kaip keičiasi gamta, vaizdai ir taip toliau. Jeigu tai yra trumpa kelionė, tiktai lėktuvu, kad negaiščiau laiko.
Ko norėtumėte palinkėti savo mokiniams?
Pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias mes jiems bandome suteikti, ir garsinti mūsų gimnaziją. Ne tik žodžiais, bet ir darbais. Gerąja prasme garsinti (juokiasi).