Neseniai praūžus „X faktoriaus“ sezonui, vienam pelningiausių ir žiūrimiausių projektų Lietuvoje, kalbiname buvusį jo dalyvį bei „Muzikinės kaukės“ nugalėtoją Martyną Kavaliauską. Jis sutiko pasidalinti su žurnalu prisiminimais apie gimnaziją, papasakoti apie ankstyvąsias karjeros dienas bei krūvį, su kuriuo tenka susidurti derinant dainavimą ir asmeninį gyvenimą.
Trumpai prisistatyk.
Esu iš Kauno, gimiau 1992-ais metais. Lankiau Kauno Jono Jablonskio gimnaziją, vėliau mokiausi Medicinos universitete, dar vėliau – VDU universitete muzikos produkciją. Šiuo metu aktyviai užsiimu koncertine bei teatrine veikla, organizuojame įvairius projektus.
Kada supratai, kad gali dainuoti?
Nemanau, kad įmanoma atsakyti į tokį klausimą. Tokio suvokimo net nebuvo. Atrodo, kad visą laiką dainuodavau, tai po truputį vis labiau vystėsi, kol galiausiai pasiekiau tai, kur esu dabar.
Kas pastūmėjo žengti į X faktoriaus sceną?
Iš tikrųjų sudomino tai, kad buvo pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje.. Mes, pasitarę su Rusne, nusprendėme, kad tai būtų teisingas žingsnis – išbandyti šiame projekte jėgas.
O kaip sekėsi tvarkytis su dėmesiu, užklupusiu projekto metu?
Aš su juo nė nesitvarkiau (juokiasi). Nebaudžiau jo ir nieko jam nedariau. Apskritai, žiūriu į tai kaip į darbą, kiekvienas savo darbe turi kažkokių niuansų. Manau, jog mano darbe tai yra natūralus dalykas ir nereikia su juo kažkaip tvarkytis. Reikia prie jo prisitaikyti.
2015-ais metais tapai „Muzikinės kaukės” nugalėtoju. Kas tau labiausiai patiko šiame projekte?
Hmm… Apskritai, man labai patiko projekto koncepcija, nes jis vienintelis toks Lietuvoje, visiškai skiriasi nuo kitų panašių. Ir, manau, kad dėl savo pobūdžio projektas padeda daugeliui atlikėjų Lietuvoje atsiskleisti iš labai įvairių pusių.. Labai patiko kūrybinė komanda, visada lydėjo gera nuotaika.
Koks yra didžiausias tavo autoritetas, jei kalbame apie kūrybą?
Galėčiau išskirti Stromae, prancūzų atlikėją, ir Christopher Mayer. Jie man imponuoja kaip kuriantys žmonės, yra didžiausi autoritetai.
Vis dar studijuoji VDU universitete. Kaip sekasi derinti studijas ir muzikinę karjerą?
Iš tikrųjų tai pakankamai sudėtinga, nes viskas atima labai daug laiko, jei nori parodyti gerą rezultatą, surengti gerą pasirodymą, tai reikalauja daug pastangų, idėjų ir tai būtent atima labai daug laiko. Viską suderinti ir anksčiau, ir dabar, yra pakankama beprotybė. Viskas vyksta labai įtemptu, beprotišku ritmu. Dažnai tenka tiesiog verstis per galvą (nusijuokia).
Ar labai tai pakenkė studijoms?
Ne, nemanau. Tiesiog atsiduri tokioje padėtyje, kurią galima vadinti ekstremalia, kai privalai spėti, privalai padaryti ir padaryti tai gerai. Tai šiek tiek padeda greičiau susikaupti ir greičiau viską atlikti.
Dabar klausimas, kurį tikriausiai išgirsta visi alumni. Kodėl pasirinkai Jono Jablonskio gimnaziją?
Iš tikrųjų, tai ne aš ją rinkausi, o mano tėvai. Bet, bent jau tuo metu, ji buvo pati geriausia Kaune ir kitokių pasirinkimų tiesiog nebuvo. Tikriausiai dėl to.
Neteko gailėtis šiuo sprendimu?
Ne, niekada gyvenime to nesigailėjau. Manau, jog ši mokykla duoda labai gerą suvokimą apie tai, kas vyksta už mokyklos ribų, kas bus po jos baigimo ir apskritai leidžia lengviau susigaudyti aplinkoje. Dažnai tenka susidurti su įvairiais žmonėmis, kartais ir su tais, kurie būtent yra baigę šią gimnaziją. Tie žmonės ypatingai skiriasi. Manau, jog tai yra labai didelis mokyklos nuopelnas ir jai už tai esu labai dėkingas.
Ar galėtum išskirti kokį nors įsimintiną įvykį iš mokyklos laikų?
Hmm… Jeigu papasakočiau, tai tikriausiai man nesibaigtų gerai (juokiasi). Geriau gal ir nepasakosiu, nes tikriausiai iki dabar niekas nė neįsivaizduoja, kieno tai buvo darbas. Buvo pora įvykių, kurie taip ir liko neišaiškinti, geriau taip juos ir palikti (nusijuokia).
Ko labiausiai pasiilgsti iš gimnazijos laikų?
Labai pasiilgstu žmonių ir apskritai pačios mokyklos. Atrodo, pakankamai keista, bet jau praėjo beveik septyni metai, kai baigiau mokyklą. O vis dar atrodo, kad paskutinis skambutis skambėjo praeitais ar užpraeitais metais. Pasiilgstu klasės, mokytojų… Iš tikrųjų – tai visko. Kartais ateina ilgesys.
Šimtadienis
Ar atrandi laiko kokiems nors kitiems hobiams be muzikos?
Iš tikrųjų, tai ne. Kadangi mano gyvenimo tempas yra pakankamai nenormalus, kai tik turiu laisvo laiko, stengiuosi bent kažkiek pailsėti, atsigauti nuo įtampos.
Ko galėtum palinkėti dabartiniams jablonskiečiams?
Kad ir kaip banaliai ir lėkštai skambėtų šis sakinys, bet iš tiesų – metai mokykloje yra patys geriausi. Todėl mėgaukitės tuo, kol dar galit.