- , , , , , and - 2020-05-11

Kasdienybė gali būti visokia.  Mes, žinoma, labai laukiame švenčių, bet reikia bandyti prisijaukinti ir pilką spalvą . Šiandien, gyvenant karantino ritmu, visos dienos atrodo vienodos. Tačiau taip tik atrodo. Visos dienos gali būti skirtingos. Žurnalistų klubo nariai pabandė nuspalvinti savo kasdienybę. Kaip jiems pavyko, nuspręsite Jūs, skaitytojai. Linkime spalvų, kurios šildytų, suteiktų vilties!

Su meile  
Žurnalistų klubas                                                                                                                                                                                                                                                

Sidabrinė. Kasdienybė yra labai  graži

Prieš paskelbiant karantiną, susitikau su bičiuliais. Sėdėjome kavinėje, gėrėme kavą bei skanavome pyragą. Buvo saulėta diena, čiulbėjo paukšteliai, skleidėsi pirmieji obels pumpurai – ką tik buvo pradėjusi busti gamta.

Šnekučiavomės su draugais apie viską: mokslus, mūsų pomėgius, veiklą, kuria užsiimame po pamokų, – aptarinėjome, kaip mums visiems šiuo metu sekasi. Taip užsišnekėjome, kad net nepastebėjome, kaip pradėjo slėptis saulė, o debesys pasidarė baugiai tamsūs. Po kiek laiko iškrito ir keli lietaus lašai, krapnojo į mano neišgertos kavos puodelį. Dangus apsiniaukė, pasidarė dar tamsesnis nei buvo.

Šią dieną labai ryškiai įsiminiau, nes ji  šildo geromis emocijomis, kurių taip trūksta per karantiną. Prisiminusi akimirką, kupiną draugų juoko, nusprendžiau  įamžinti ant drobės. Pasirodo, ir kasdienybė gali būti labai graži. 

Emilija Kacucevičiūtė, 
I ki3 gimnazijos klasės mokinė

 

https://lh6.googleusercontent.com/Ck-hIihk4kP-huNvVOfa3hEqGB5HLhNkjOKkgDSOlBvbCWxI_La82hJD-KbCYBoYmrPXwQEneaoW4irf0p5Fy7RDHSEFKxHe69uH2LoIFJTmP9JM_xayfLdJx877izNn7i3aphXu

Balta ir juoda. Malonūs užsiėmimai skaidrina kasdienybę

Prasidėjus karantinui aš galvojau, jog mirsiu iš nuobodulio, dienos slinko labai lėtai, o aš vis nesugalvodavau, ką veikti. Kad išspręsčiau šią nuobodybės mįslę, nusprendžiau daugiau laiko skirti savo seniems pomėgiams: sportui, knygoms ir, žinoma, muzikai. Ėmiau po kelias valandas skambinti pianinu, nes prasidėjus karantinui suvokiau, jog pastaruoju metu tai buvau apleidęs. Taigi griebiau natų sąsiuvinį ir kibau į darbą. Turbūt kiekvienas žmogus, kuris groja instrumentu, yra susikūręs tam tikras ,,sienas”. Atrodo, jog  kad ir kiek daug dirbi,  iš to beveik jokios naudos, nejauti tobulėjimo jausmo. Taip buvo ir man prieš karantiną, tačiau jam prasidėjus, aš atradau daug motyvacijos groti ir netrukus sugebėjau prasimušti pro tą ,,sieną” ir vėl pradėjau tobulėti, pamačiau, jog kasdien sekasi vis geriau ir geriau. Kai prisėdu prie pianino arba užsiimu sportu, suvokiu, kad tai tie dalykai, kurie   praskaidrina šias pilkas dienas. 

Lukas Mieliauskas, 
I ak gimnazijos klasės mokinys


Spalvota

Išaušo labai gražus sekmadienio rytas, atsikėliau —namuose tik brolis, o tėvų nė kvapo.

Šis sekmadienis ypatingas! Šiandien mamyčių diena!

Išsiruošėme su broliu nupirkti mamai gėlių. Skubėjome, kol tėvai grįš iš jūros miesto Palangos, išrinkti mamai gražiausią puokštę.

Diena buvo nepaprastai saulėta, graži ir kupina laimės vaikų veiduose. Persisvėriau per terasos balkoną ir stebėjau daugybę žmonių, važiuojančių dviračiais.  Jie ir mane  paskatino dieną praleisti aktyviai. Susitikau su savo brangiausiu draugu Ignu, išėjome pasivaikščioti, pakalbėti ir pakvėpuoti grynu oru. Vos jam išvykus, nusprendžiau pasidžiaugti saulėta diena, tokia tikrai neįprasta Lietuvoje. Gulėjau saulėje, palepinau ne tik širdį, bet ir kūną, išsiilgusį saulės,  šilumos.  Mums, lietuviams, visuomet trūksta šviesos, tad tokia diena – tikras palaiminimas!

Prisiminiau,  kad ši diena skirta paminėti brangiausias ir pačias mieliausias mamas, tad nustojau lepintis. Nusprendžiau sutvarkyti namus, nes tai daug geresnė dovana mamai, nei mano nuožiūra išrinkti šokoladai ar kokie kiti materialūs objektai.

Grįžus tėvams,  abu su broliu džiaugdamiesi nusileidome į apačią ir pasveikinome mamą..

Džiugu buvo visiems susėsti prie stalo išgerti kavos, suvalgyti pyrago.

Mano šeima yra iš tiesų labai įdomi, kiek kitokia. Mūsų pomėgiai labai panašūs, visi mėgstame ekstremalumą, greitį, aktyvią veiklą. Tad ir  šią dieną nusprendėme sėsti ant motociklų ir apvažiuoti  Kauną— mūsų mylimą gimtąjį miestą. Pasidžiaugėme diena važinėdami, apžiūrėdami dėl karantino tuščias miesto gatves.

Aplankėme mirusių mamų kapus ir mamas, kurios neturi progos būti pasveikintos, išvysti savo mylimų vaikų, kurioms stinga jų meilės.

Buvo gera atlikti tokį kilnų darbą ir suteikti aplankytoms moterims tiek laimės.

Aprašiusi savo spalvotą kasdienybę, norėjau pagerbti brangų kūrinį kiekvienam vaikui – mamą.

Mama visuomet atrodys teisingiausia, galbūt labiausiai užsispyrusi ir rūpestinga. Šios savybės labai dažnai ją puošia. Ne kiekvienas žmogus gali būti vienu metu tiek daug kuo!

Kartais atrodo, jog jos netrūksta, jog norėtųsi daugiau jos nematyti, tačiau  po trumputės akimirkos kiekvienas suvokiame, kokia ji brangi, vienintelė.  Ji tartum sužydėjusi laukų gėlė, kuri skatina, padeda kitiems žiedams plėstis, augti. Taip ir mes, vaikai, mokomės iš pačių brangiausių, savo mamų, kurios tiesia pagalbos ranką išgyventi tai, ką jos jau išgyvenusios, skatina neprarasti pasitikėjimo ir stato mums gyvenimo pamatus, ant kurių augame ir kuriame savo ateities planus.

Ne visi turime stiprius ryšius su motinomis, tačiau gyvename tik kartą ir bandyti jį atrasti yra tikrai labai verta.

Esu dėkinga kiekvienai pasaulio motinai, išnešiojusiai ir į pasaulį atvedusiai atžalas.

Meda Mardosaitė,
I ak gimnazijos klasės mokinė





Geltona. Saldi citrina

Karantino metu svarbu surasti širdžiai mielų veiklų, kurios pakeltų nuotaiką, kadangi negalima išeiti į kiną ar pasėdėti su draugais kavinėje. Keista, bet ir kepti pyragus namuose gali būti labai smagu. Džiugu, kai pavyksta! Juk maisto gaminimas tam tikra kūrybos rūšis, nuspalvinanti kasdienybę, suteikianti džiaugsmo.

Dalinuosi labai paprastu pyrago receptu, susidedančiu iš 8 ingredientų,  kuriuos tikriausiai  rasite savo virtuvėje. Tai citrininio  pyrago— drėgno, puraus,  traškaus— receptas. Šis pyragas toks ypatingas, kad paragavę jo tikrai apsilaižysite pirštelius!

Citrininiam pyragui iškepti reikės:

  • 55 g sviesto
  • 240 ml pieno
  • 60 g citrinų sulčių
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 200 g cukraus
  • 1 a. š. sodos
  • 1,5 a. š. kepimo miltelių
  • 300 g miltų

Gaminimas:

  1. Išlydome sviestą, sumaišome jį su pienu, citrinų sultimis ir vanilės ekstraktu.
  2. Į masę dedame cukrų, sodą ir kepimo miltelius. Maišome.
  3. Sumaišę į masę dedame miltų ir  maišome toliau. Svarbu maišyti ne per ilgai, kad tešla netaptų kieta.
  4. Tešlą pilame į indą, išteptą sviestu arba aliejumi,  ir kepame 45 minutes iki 190 C laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Skanaus!
Milda Gadliauskaitė,
2dv klasės mokinė


 
 

Žydra. Sustabdytas laikas

Šiuo karantino laikotarpiu daugelis išgyvename gausybę skirtingų emocijų, gyvenimo iššūkių bei išbandymų. Tačiau, mano nuomone, didžiausias išbandymas būnant vieniems  namuose, yra  pažinti save.  Juk dauguma žmonių visą savo gyvenimą kažkur bėga skuba, siekia vis geresnio materialinio statuso, nes taip yra priimtina mūsų visuomenėje. Baigti gerai mokslus, gauti gerai apmokama darbą, nusipirkti gerą butą ar namą, gerą mašiną ir visa tai pasiekus tapti pripažintu žmogumi. Visi tavimi žavėsis ir gėrėsis… Deja, dabar, saviizoliacijos metu,  visi tie ,,geri’’ dalykai ir pripažinimai yra beverčiai. Šiuo metu mums svarbiausia išgyventi pasaulio katastrofą , o tam, kad tai padarytume, mes turime izoliuotis , visą laiką būti su šeima ir, aišku, su savimi pačiu. Su šeima mes būname nuolatos , tačiau su savimi labai retai. Kad galėtume ramiai išgyventi vienatvę ir nepasiduoti depresijai, mes turime būti dvasiškai labai brandūs ir gerai pažinti save. Dėl šios priežasties būti su savimi nėra lengva, todėl mažai žmonių tai sugeba todėl, kad savęs nepažįsta. Galbūt tai yra šiuolaikinio pasaulio spraga. Darbui, mokslui mes skiriame daug laiko, tačiau pažinti savo dvasinį pasaulį mes  laiko neskiriame.

Mano nuomone, šis metas yra puikus savęs pažinimo metas, kai mes galime sustoti, įsigilinti patys į savo sielą, praturtinti savo dvasinį pasaulį, skirti daugiau dėmesio mažiems ir paprastiems dalykams. Giedrą vakarą pakelkite akis viršų! Jūs išvysite nepaprastus mažus,  švytinčius akmenėlius danguje, kurie apgaubs jus ir jūsų mintis, – žvaigždes. Keista, kad aš taip apibūdinau paprasčiausias žvaigždes, tačiau man jos nebėra tokios paprastos kaip anksčiau. Jose aš galiu rasti atsakymus į visus savo gyvenimo klausimus, jos man padeda apsivalyti sielą. Žvaigždės visada išklauso, o žybsėdamos, atrodo, tau atsako. Aš manau, kad  kiekvienas turėtume nebijoti pasikalbėti su žvaigždėmis ir joms atverti visą savo sielą. Kita vertus, kaip mes galėtume bendrauti su žmonėmis, užmegzti  su jais santykius, kai net nesugebame ir bijome  kalbėtis su žvaigždėmis… Daugelis žmonių kalbėjimąsi su savimi laiko beprotybės požymiu, bet aš manau, kad tai puikus būdas pažinti save ir kitus. Galbūt jums kyla klausimas – kodėl dvasingam,  savo sielą gerai pažįstančiam žmogui susirgti depresija beveik neįmanoma. Todėl, kad tokie žmonės geba kontroliuoti savo veiksmus bei emocijas,  jie yra nuo nieko nepriklausomi. Jie paprasčiausiai suvokia, kad gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose dalykuose ir dėl to yra labai laimingi!

Nomeda Plepytė,
I ak gimnazijos klasės mokinė

Žalia

Penktadienis, balandžio 24 diena

Pabudau. Atsisėdau ant lovos krašto ir mąsčiau, kas gi bus toliau? Kaip toliau gyventi? Ar ilgai karantinas užsitęs? Milijonas klausimų nardė mano mintyse,  bet tada supratau, kad jeigu nenustosiu apie tai galvoti, išprotėsiu.

Nusprendžiau nukreipti savo mintis…. Labiausiai man patinka puodelis kavos su pienu ir rytinė saulė, kuri visada pradžiugina ir sušildo. Grynas oras, kuris veržiasi pro langą ir išvalo visas blogas mintis, taip pat gerai….

Deja, prasideda tikrieji darbai. Svarbiausia— pamokos. Viena po kitos. Jos praskrieja taip greitai, kad net nepastebiu, kaip jos baigiasi. Tai mane išblaško, bet tai darbas.

Labiausiai patinka pasivaikščioti lauke. Kai atlieku darbus, apsirengiu striukę, užsidedu apsauginę kaukę ir išeinu į lauką. Nueinu prie gražios vietos šalia Nevėžio,  atsisėdu ant suolelio,  apmąstau prabėgusios dienos įvykius.

Pailsiu ir grįžtu namo. Bet tik grįžus vėl prasideda darbai ir rūpesčiai…

Vis dėlto gamta yra tobula. Ji įkvepia. Kaskart norisi ją įamžinti nuotraukose!

Gabija Gumuliauskaitė, 
I ak gimnazijos klasės mokinė


Rožinė

Testas: koks tavo charakteris?

1)Naujoji kaimynė pakvietė tave į gimtadienį:
a)atsisakai eiti, nes droviesi
b)eini su džiaugsmu, nes tai nuostabi galimybė susirasti naujų draugų
c)priimi kvietimą, nes galbūt ten eis ir kuris nors iš tavo bičiulių
2)Mokykla tau yra:
a)puiki įstaiga mokytis
b)vieta, kurioje galima susirasti daug draugų
c)erdvė, kurioje susipažįsti su daugybe žmonių ir daug apie juos sužinai
3)Kuris iš gyvūnų tau labiausiai patinka?
a)drugelis
b)papūga
c)delfinas
4)Kai būni žmonių draugijoje
a)jautiesi truputį susidrovėjusi
b)tau nepaprastai patinka bendrauti
c)tu mėgsti visiems dalinti patarimus
5)Tavo mėgstamos spalvos:
a) švelnios, tokios kaip rožinė ir alyvinė
b) karštos—geltona ir oranžinė
c) raminančios—žalia ir mėlyna

Atsakymai


Daugiausiai atsakymų A:
tu drovi ir romantiška. Tiems, kurie tave gerai pažįsta, tavo draugystė yra tikras lobis.
Daugiausiai atsakymų B:
esi ekstravertiška ir miela asmenybė. Puikiai moki juokauti, esi gimusi vadovauti.
Daugiausiai atsakymų C:
išmintinga ir patikima. Tu— brandi asmenybė, visi tave laiko gera drauge.

Klaudija Macaitė, 
I ak gimnazijos klasės mokinė


„Kasdienybės spalvos“ Meda Bagdonavičiūtė , I ki2 gimnazijos klasės mokinė

Balta

,,Mėnulio šviesos nušviesta”
,,Skaisčių spindulių karštai paliesta”
,,Tokia ji maža”
,,Balta ir šilta ta diena’’

sužinok apie naujus straipsnius pirmas