Orui atvėsus, grįžę į mokyklą, kiekvienas ieškome to, kas prablaškytų kasdieninę rutiną ir sukurtų dalelę džiaugsmo. O štai rudeninis pasiblaškymas įvyksta artėjant Halloween’ui. Halloween’as – tai smagi šventė, su begale istorijų, legendų, knygų, filmų bei tradicijų. Ne kiekvienas švenčia šią šventę, nes nežino, ką ji iš tikrųjų reiškia ir iš kur yra kilusi. Panagrinėkime, kuo ypatinga ši šventė.
Tikroji Halloween kilmės istorija
Prieš 2000 metų keltų gentis, gyvenusi daugiausia dabartinės Airijos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Prancūzijos teritorijoje, savo Naujuosius metus švęsdavo lapkričio 1 d. Ši diena pažymėjo vasaros pabaigą ir derliaus nuėmimą bei tamsios, šaltos žiemos pradžią – metų laiką, kuris dažnai buvo siejamas su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad naktį prieš Naujuosius metus riba tarp gyvų ir mirusių pasaulių pasidaro plona ir dvasios gali ją peržengti. Taigi spalio 31 d. naktį žmonės uždegdavo laužus ir vilkėdavo kostiumus, kad atbaidytų vaiduoklius, iš moliūgų pasidarydavo žibintus ir dvasioms palikdavo vaišių bei dovanų prie savo namų durų. Jie šia šventę pavadino Samhainu.
Aštuntajame amžiuje popiežius Grigalius III lapkričio 1-ąją paskyrė visiems šventiesiems pagerbti skirtą dieną. Netrukus Visų Šventųjų dieną įtraukė į kai kurias Samhaino tradicijas. Vėliau žmonės pradėjo imigruoti iš Jungtinės Karalystės į JAV, tačiau tęsė Visų Šventųjų šventę bei tradicijas. Visų Šventųjų diena, persipynusi su Samhaino šventės tradicijomis, ilgainiui tapo vadinama Halloween’u.
Taigi nors Halloween’as dabar yra ypač populiari JAV šventė, šios šventės kilmės šaknys slypi visai ne ten. Iki šių dienų yra likusios Samhaino tradicijos kaip persirengimas kostiumais, vaišių bei dovanų ieškojimas, žibintų gamyba, šventiniai susitikimai bei skanėstų valgymas kartu. Tačiau ar visos tradicijos turi tokią pačią prasmę ir šiais laikais?
Tradicijų palyginimai anuomet ir dabar
Samhaino naktį kurdavo didžiulius šventus laužus, kur žmonės rinkdavosi deginti derlių ir gyvulius kaip aukas keltų dievybėms. Šventės metu keltai vilkėjo kostiumus, dažniausiai sudarytus iš gyvūnų galvų, odų, kad nubaidytų vaiduoklius bei dvasias, ir bandė išburti vieni kitiems likimus.
Šiais laikais žmonės Halloween’o metu vis dar persirenginėja kostiumais, tačiau retai kas iš tikrųjų siekia atbaidyti dvasias. Dauguma žmonių šiais laikais Halloween’ui persirengia tuo, kuo norėtų būti, bet kasdieninėje realybėje negali, persirengia juokingai, baisiai ar įdomiai, pavyzdžiui: filmų personažais, klounais ar mistinėmis būtybėmis. Kostiumai dažniausiai gaminami iš paprastos rūbų medžiagos ir nebenaudojami gyvūnų organai, kaip anuomet. Žmonės nebekuria laužų ir juose nebedegina aukų dievams. Dabar žmonės susiburia į artimųjų draugų ar kaimynų vakarėlius, šoka, dainuoja, žiūri siaubo filmus, vaikai eina prašyti pokšto arba saldainių ir paprasčiausiai kartu smagiai leidžia laiką.
Adrija Čerekaitė
Viršelio ir straipsnio nuotraukos iš interneto