Helovinas – šiurpi, iš Amerikos kilusi, bet puikiai prigijusi ir Europoje tradicija, kurios metu galima mėgautis moliūgais bei kitomis šios šventės dekoracijomis papuoštais miestais, išlaisvinti vaizduotę ir, apsivilkus kostiumą, tapti, kuo nori bent vienai dienai per metus! Daugelis žmonių diskredituoja ir laiko šią švente nesąmone, bet, ko jie nežino, yra tai, kas slypi už šios žaismingai šiurpios šventės.
Helovino istorijos šaknys randamos dar prieš daugiau nei du tūkstančius metų, kai senovės keltai minėjo Samhain šventę – metų virsmą iš šviesos į tamsą. Žmonės tikėjo, kad tą naktį mirusiųjų dvasios sugrįžta į Žemę, todėl dėdavosi kaukes ir užsidegdavo laužus, kad dvasios jų neatpažintų. Vėliau krikščionybės atstovai šią dieną pavadino Visų šventųjų išvakarėmis (All Hallows’ Eve), iš ko ir kilo mums labai žinomas pavadinimas Halloween – Helovinas.
Spalio pabaigoje išraižyti moliūgai pasipuošia šypsenomis – tai ženklas, kad pasaulis ruošiasi Helovinui. Bet ar žinojote, kad pirmasis helovino simbolis buvo visai ne gerai atpažįstamas moliūgas, o ropės? Tik vėliau, kai tradicija atkeliavo į Ameriką, moliūgai tapo populiariausiu pasirinkimu – jie didesni, ryškesni ir daug lengviau išskobiami.
„Balta, balta – kur dairais” galima sakyti žiemą, bet per heloviną, kur besidairysi, matomos spalvos – oranžinė ir juoda. Tačiau jos turi prasmę: oranžinė simbolizuoja rudens derlių, o juoda – naktį ir paslaptį. Kartu jos sukuria tą ypatingą šventės nuotaiką, kai truputį baugu, bet vis tiek smagu, labai smagu, o, šiltai prie ekrano įsijungusiems siaubo filmą ir bečiaumojantiems saldainius, net jauku pasidaro, kai už lango švilpia vėjas ir, rodos, dvasios išties ateina į šį pasaulį. Bet ne visi lieka namuose. Kai kurie beldžiasi į kitų duris prašydami… saldainių?
Tikrai taip! „Pokštas ar saldainis„- tai dar viena populiari tradicija. Ji kilo iš seno papročio vaikščioti po kaimynus ir prašyti maisto ar saldumynų už pažadą melstis už mirusiuosius. Dabar tai viena smagiausių vaikų šventės dalių – juk kas nenorėtų maišo, pilno saldainių?
Tad gal Helovinas ir nėra toks beprasmis, kaip kai kas sako. Jis primena, kad net ir tamsiausią vakarą galima šviesiai pasijuokti – tereikia moliūgo, pasitelkti savo vaizduotę ir apsiginkluoti krūva saldainių.
Jonas Jackevičius, 26v1