Gegužės 18 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje – muziejuje vyko knygos ,,Šalkauskių gyvenimų tėkmė“ (autorė – profesoriaus Stasio Šalkauskio marti Ritonė Šalkauskienė), skirtos lietuvių tautos filosofijos tėvo Stasio Šalkauskio 140-osioms gimimo metinėms paminėti, pristatymas, kurį organizavo ir moderavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Gediminas Karoblis. Renginyje dalyvavo ir knygos autorės giminaičiai, ,,JJG Balso“ atstovai – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Inga Martinkutė bei abiturientas Rokas Andriušis. Universiteto bendruomenei R. Šalkauskienė pristatė ne tik turtingą visos giminės (turinčios glaudžių ryšių su didikų Goštautų dinastija, mat S. Šalkauskio mama Barbora Goštautaitė buvo Goštautų giminės palikuonė) istoriją, bet ir su profesoriais E. Aleksandravičiumi, G. Mažeikiu bei kitais garbiais svečiais diskutavo apie milžinišką Šalkauskio vertybinį palikimą. Šis mokslininkas laikomas kultūrinės filosofijos pradininku, nes politinę filosofiją formavo taip, kad Tautos ateitis bus šviesi tik tada, kai tautiečiai bus ugdomi siekti kilnių idealų. Tokiais idealais Šalkauskis laikė pamatines vertybes (tiesą, gėrį, grožį) bei absoliutinį idealą – Dievą. Ypač profesorius dėjo pastangas, kad jaunosios kartos būtų ugdomos krikščioniškosios meilės bei doros ir prisidėtų prie Tautos gerovės, o to siekti turėjo padėti buriamas Gyvosios Dvasios sąjūdis.
Štai kodėl mūsų klubo nariai Inga Martinkutė ir Rokas Andriušis ryžosi šią idėją kiek giliau paanalizuoti ir susirinkusiai auditorijai pristatė pranešimą ,,Jaunimo dvasios ugdymas“. Dalijamės visu jų pranešimo tekstu su mūsų gimnazijos bendruomene ir tikimės, kad kilnios S. Šalkauskio idėjos pasieks kuo platesnį horizontą jaunimo, apsisprendusio vardan Dievo ir Tėvynės.
Pranešimas ,,Jaunimo dvasios ugdymas“
Labas vakaras, gerbiama knygos autore, universiteto bendruomene bei jos svečiai.
Pirmiausia norime nulenkti galvą prieš gerbiamą Ritonę Šalkauskienę už titaniškas pastangas iškeliant į šviesą visos Šalkauskių giminės istoriją, minint 140-ąsias profesoriaus Stasio Šalkauskio gimimo metines, bei Vytauto Didžiojo universiteto intelektualams, o ypač dekanui Gediminui Karobliui, už iniciatyvą organizuoti šį išties prasmingą renginį. Būdami gana artimi brangios mūsų tetos Ritonės ir a.a. Juliaus (Stasio Šalkauskio sūnaus) giminaičiai jautėme dvasinį įsipareigojimą ir patys pasidalinti įžvalgomis apie mus išties įkvėpusias profesoriaus idėjas.
Ilgus metus dirbdama Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijoje profesoriaus filosofines idėjas diegiau gimnazistams, o persikėlę gyventi į Kauną su sūnumi iškart atradome gražių sąsajų tarp dviejų didžių asmenybių – filosofo S. Šalkauskio ir lietuvių kalbos tėvo J. Jablonskio. Štai kodėl tarptautinėje konferencijoje „Globaliame pasaulyje kalbėti savo balsu“ pristatėme pranešimą ,,Kritiškai mąstančių asmenybių – Stasio Šalkauskio ir Jono Jablonskio – įsitraukimas į darnią visuomenę”. O šiandien norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kaip Stasys Šalkauskis įsitraukė į jaunimo dvasios ugdymą ir kuo šios idėjos yra išties aktualios šių dienų Tėvynei Lietuvai.
Koncepcijos samprata ir ištakos
Uolus Stasio Šalkauskio mokinys Juozas Girnius yra rašęs, kad jaunatvei būdingas entuziastiškas džiaugsmas viskuo, kas gyvenime yra gražu, ir kritika viskam, kas yra tamsu. Išties kiekvienas, bendraudamas su jaunuoliais, patiria tą trykštančią energiją įrodyti savo šventą tiesą. Juk dar Romantizmo genijus Adomas Mickevičius dedikavo ,,Odę jaunystei“ ir rašė: ,,Be dvasios, be širdies – tai griaučių minios! / O, duok, jaunyste, man sparnus!” Idėjos koncepciją aiškiausiai prof. S. Šalkauskis suformulavo 1938 m. studijoje ,,Jaunuomenė ir gyvoji dvasia“, kuria šia pranešime daugiausia ir remsimės, taip pat pasitelkdami ir kitus vertingus istorinius ar kultūrinius kontekstus.
Idėjos svarba
Prof. Šalkauskis idėją pristatė, kaip visada, originaliai, palygindamas žmogaus gyvenimą su nupjautiniu kūgiu. Leiskite ir man trumpai šį palyginimą pristatyti: jaunatvėje žmogus kyla vienu kūgio šonu. Brandos amžiuje jis gyvena plokštakalnio lygumoje, o senatvėje rieda į pakalnę kitu kūgio šonu. Tokią nuobodžią charakteristiką atsveria dvasinis gyvenimas, kuris net ir giliai tikinčiam žmogui išties smarkiai banguoja – pasitaiko ir dvasios palaimos, ir slogių nerimo momentų. Visgi ,,jaunatvei yra duotos galimybės, kurios nepasikartoja vėlesniame gyvenime”, kad senatvėje netektų gailėtis neišnaudotų progų. Be kita ko, jaunatvė yra apsisprendimo amžius, mat slypi daugybė pavojų, dėl jaunuolio sielos su gėriu kaunasi ir blogis. Štai kodėl jaunimas turi ,,apsispręsti gyvosios dvasios linkme“.
Dvasinės jaunystės ypatybės
Idealo meilė
Nors S. Šalkauskis nediskredituoja fakto, kad idealo meilė, kaip ir erotinė meilė, yra širdies dalykas, visgi pats idealas yra tokia vertybė, kuriai žmogus pasiryžęs tarnauti. Vis dėlto kalbant šiuo aspektu reikėtų paminėti, kad tarnystė nėra vergovė. Iškilus lietuvių dvasininkas Ričardas Doveika taikliai išsakė šių dienų hedonizmo apimtam pasauliui išties aktualią mintį, kad ,,vergai nesiklaupia, jie parklupdomi, jie ne myli, o vergauja“. Pasak Šalkauskio, idealai yra ne tik lygstamieji (pavyzdžiui, sveikata, valdžia ir t.t.), bet ir aukštieji (tiesa, gėris, grožis, šventumas) bei absoliutinis idealas – Tobuliausioji Esybė – Dievas, kuris yra idealų Šaltinis. Bene artimiausias Šalkauskio bendramintis Juozas Eretas aiškino, kad Šalkauskiui iš Dievo asmenybių artimiausia buvo Šv. Dvasia, o svarbiausia šventė – Sekminės. Tai puikus įrodymas, kad pats Šalkauskis degė karšta idealo meile ir ją skleidė visuomenei.
Dorinis jautrumas
Šalkauskis turėjo nepalaužiamą įsitikinimą, kad dorinis jautrumas ,,verčia sielotis dėl vykstančių pasaulyje neteisybių“. Šie žodžiai turbūt geriausiai atliepia profesoriaus laikyseną jo gyvenimo saulėlydyje, kuris sutapo su Raudonojo tvano atslinkimu į Lietuvą. Šalkauskis visuotiniame studentų susirinkime 1939 m. spalį liūdėjo, kad Lietuva atgavo Vilnių ,,nutautusį ir dezorientuotą“, į ,,savo kūną priėmė“ Raudonosios armijos karius ir atsisakė neutraliteto (jo požiūriu, Lietuva niekada neturėjo jungtis į karinius blokus). Be kita ko, rašoma, kad 1940-06-15 d. S. Šalkauskis ,,buvęs sielvarto prislėgtas, tylus, tarsi po laidotuvių”. Tad nekyla jokių abejonių, jog profesorius, net būdamas ant susitikimo su Visagaliu slenksčio, parodė, kaip nuoširdžiai rūpinasi savo Tėvyne, nes tik taip kuriama ateitis nepaisant totalitarinių rankų.
Protinis gyvumas
Galima grįžti prie pristatymo pradžioje išsakytos Juozo Girniaus minties, kad ypač jaunuoliai linkę žinoti ir gilintis į visus pasaulio procesus. Gyvosios dvasios jaunuolis išties gilinasi į tiesos ir tikrenybės priežastis bei tikslus. Juk ir fizikos genijus Albertas Einšteinas sakė: ,,Mūsų didžiausia problema yra priemonių tobulumas ir tikslų nebuvimas.“ Tad čia glūdi ir esminis skirtumas tarp prigimtinės ir dvasinės jaunystės, mat pirmoji vadovaujasi temperamentu, o antroji – dvasios reikalu plisti pažinimu. Šį aspektą Šalkauskis apibendrina pasitelkdamas Aristotelį: ,,Siela pažinimu tampa visu kuo.“
Kaip laimėti dvasinę jaunystę?
Šalkauskis akcentuoja, kad visas išvardintas ypatybes sieja šventumo, tiesos, gėrio grožio siekis. Tai reikalauja dorinio auklėjimo, kurį užtikrinti turėtų auklėjimosi rateliai. Štai kodėl jis laikomas Ateitininkų federacijos ideologu ir vienu iš steigėjų. Ir tai atskleidžia universaliausią priemonę einant dvasios jaunatvės keliu – religiją, kurios ugdomos amžinos vertybės tapačiai siekia dvasinės jaunatvės. Juk Dievas, iš Žodžio tapęs Kūnu, yra vyriausias tikslas, kurio link einame su Šventąja Knyga – Evangelija – rankose. Biblijoje randamos visos dvasinės jaunatvės ypatybės, Jėzaus Kristaus pateikiamos daugiausia palyginimais, bet kartu ir dievišku paprastumu. Negana to, Popiežius Pranciškus yra ištaręs: ,,Dievas yra jaunas, visada naujas.“
Gyvosios dvasios sąjūdis po Šalkauskio
Uoliausiu profesoriaus mokiniu šia tematika neabejotinai galima laikyti pedagogą ir švietėją Karolį Dineiką. Knygoje ,,Šalkauskių gyvenimų tėkmė“ autorė Ritonė aprašo, kad Dineika 1942-1944 m. susirašinėjęs su prof. Šalkauskio našle Julija ir nagrinėjęs profesoriaus mintis bei organizavęs kūrybines veiklas moksleiviams. Publikuotame straipsnyje ,,Žodžio ir dvasios apaštalas“ jis pabrėžė, kad Šalkauskis griežtą mokslo logiką suderino su dvasine sąmone ir kūryba, labiausiai mylėjo jaunimą. o ypač kritikavo veidmainius krikščionis. Maloniai nustebino p. Ritonės knygoje pasidalinta Dineikos ,,Legenda apie Lietuvos filosofą“, esanti Šalkauskių šeimos archyve. Tai vilties nestokojantis kūrinėlis apie profesorių, sakantį: ,,Iš tikrųjų, Dvasia gaivina ir gali atnaujinti žmonijos veidą.“ Nepaisant to, kad legendos veikėjas, dvasinio jaunimo vadovas diskreditavo profesoriaus idėjas, vienas jo mokinys matė profesoriaus ,,angeliškai nušvitusį veidą“ mirties patale. Taip pat Karolis Dineika laiške Julijai aprašė iškilią Sekminių šventę ir Eucharistinę puotą su jaunuoliais. Deja, kaip rašo profesoriaus sūnus Julius Šalkauskas, atslinkus reokupacijai Gyvosios Dvasios sąjūdis išnyko.
Sąjūdis šiandien?
Šiomis dienomis turbūt ryškiausiai gyvoji dvasia šviečia ateitininkijos veikloje, kuri bando išsaugoti vietą sekuliariame pasaulyje. Asmeniškai norėtume išskirti prieš daugiau nei dešimtmetį įkurtą jaunimo sambūrį ,,Pro Patria“ (vienas iš iniciatorių – politikos mokslų daktaras, Seimo narys Vytautas Sinica, kurio iniciatyva, beje, išleista ir S. Šalkauskio disertacija ,,Dviejų pasaulių sandūroje“). Tai jaunuomenės organizacija, savo veikla skleidžianti pamatinius Vakarų civilizacijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos principus. Nors šiuo metu bendriją jungia tik kelios dešimtys jaunuolių, matyti potencialas tolesnei ūgčiai. Kartu tai paskatinimas ir visai akademinei bendruomenei, o ypač Atgimusios Lietuvos veidui – Vytauto Didžiojo universitetui – drąsiai įsilieti į Dievo ir Tėvynės rūmų statybą ir degti gyva jaunatvės dvasia. Kodėl to reikia? Profesoriaus sūnus Julius XXI amžių apibūdino kaip nusivylimo ir visapusiškos visuomeninės krizės laikus, o Stasio Šalkauskio premijos laureatas, disidentas, J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius yra sakęs: ,,Mes turime tapti gyvosios dvasios nešėjais, turime užsiauginti jauną lietuvių kartą, kuri pakeistų sovietinėmis, materialistinėmis ir leftistinėmis idėjomis besivadovaujančius tautiečius.“ Išties, nors ir sulaukusi Nepriklausomybės, Valstybė yra tapusi tarnaite liberaliosios demokratijos, kuri, pasak Stasio Šalkauskio, ,,stengiasi organizuoti visuomenę politiniu atžvilgiu, tarsi nebūtų Tiesos“. Šiandienis laisvo žodžio pranašų bandymas į savo gretas pavergti iki galo demokratinių procesų nesuvokiančius jaunuolius ir žodinė inkvizicija prieš didį lietuvių disidentą, vyskupą Joną Kaunecką neleidžia net megztis Gyvosios Dvasios idėjoms, tad Tiesa ir Viltis tegali guosti, kad anksčiau ar vėliau šis Sąjūdis atgims. Štai kodėl J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas yra linkėjęs ,,dovanoti savo svajonę pasauliui ir drąsiai įdarbinti mums Kūrėjo dovanotą galią kurti gražesnį pasaulį“.
Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų dėmesį ir kukliai tikime, kad mūsų mintys įkvėps Jus nelikti abejingiems Stasio Šalkauskio iškeltiems idealams ir bendruomenine veikla padėti šioms idėjoms tapti ne tik žodžiu, bet ir kūnu.
Rokas Andriušis, 26v3
