Kokia didžiausia jūsų baimė?
Įvairiais gyvenimo momentais atsiranda įvairių baimių – nepasiseks projektas, nespėsiu atlikti darbo, nesusitiksiu su seniai matytais žmonėmis. Tačiau baimė, visą laiką tūnanti kažkur netoliese, yra baimė dėl sveikatos, ypač dėl man brangių žmonių sveikatos. Nes sveikas žmogus, jei nori, gali viską.
Jeigu galėtumėte turėti vieną supergalią, kokia ji būtų?
Netikiu, kad viena supergalia gali ką nors labai pakeisti. Gebėjimai ir įgūdžiai, empatija, tikėjimas savimi ir žmonėmis, pozityvumas yra tikroji supergalia keisti pasaulį, tegul ir labai pamažu.
Istorija, kuri jums sukelia šypseną?
Prisimenu, buvo Paskutinio skambučio šventė. Įtariau, kad mano auklėtiniai atvažiuos pas mane į namus, tad nusistačiau žadintuvą labai ankstyvam laikui (taip man atrodė), kad juos pasitikčiau pasiruošusi ir netikėtai nustebinta. Tačiau jie atvyko anksčiau ir aš bėgau atidaryti durų su chalatu ir traukdama „bigudukus“ iš plaukų.
Jeigu šiuo metu galėtumėte pakeisti profesiją į bet kurią kitą be pasekmių – kokia ji būtų?
Nežinau, visą laiką norėjau būti mokytoja. Su sese žaisdavome mokyklą – ji jaunesnė, tad jos lenta buvo rašomojo stalo šonas, o mano – spintos šoninė sienelė. Piešdavome kreida, tad „mokytojos“ gaudavo stipriai barti, nes kreida palikdavo baltas nenuvalomas žymes ant baldų, tačiau tai neatgrasė nuo svajonės.
Jeigu ne paslaptis, ar turite vaikų?
Taip, turiu dukrą Karoliną. Jai 25-eri, baigė rinkodaros magistro studijas ir šiuo metu dirba pagal savo specialybę. Ištekėjusi. Pagalvojau, kad kai kuriais gyvenimo momentais ji buvo ir yra mano supergalia.
Ar savo vaikus auklėjate taip pat, kaip ir savo mokinius?
Mano požiūris į auklėjimą nesikeičia nuo aplinkybių – savo dukrą, kaip ir savo mokinius auklėjau (net nežinau ar žodis „auklėti“ tinka kalbant apie santykius su vaikais) laikydamasi susitarimų ir su meile bei atida. Mano dukra žino, kad visada ją palaikysiu. Visada.
Ko labiausiai pasiilgstate iš savo mokyklos laikų?
Žinojimo, kad viskas dar prieš akis. Kai kurių mokytojų. Kai kurių pamokų.
Kaip manote, ko trūksta šiandieniniam gimnazijos mokiniui?
Nieko netrūksta, jis viską turi. Kitas klausimas ar naudojasi savo turtu – gebėjimais, puikiomis mokymosi sąlygomis, tėvų palaikymu, plačiomis galimybėmis dalyvauti įvairiose veiklose. Pasigendu noro dirbti iš visų jėgų, maksimaliai investuoti į savo gyvenimą, savo ateitį. Tingėjimas žudo.
Kaip manote, mokyklos uniformos gerai ar blogai? Kodėl?
Ilgos diskusijos reikalaujantis klausimas. Jei organizacijos susitarimų kultūra aukšta, galima susitarti dėl kitokios aprangos, ne tokios formalios, tačiau matome, kaip atrodome laisvą penktadienį gimnazijoje – treningai ar nieko nedengiantys drabužiai, puikavimasis „brendais“. Drabužiai yra ir požiūrio į kitus žmones išraiška, pagarbos kitam ženklas. Tad kol kas uniforma yra geriausias sprendimas.
Kaip manote, ar vertingiau yra būti protingu, ar charizmatišku?
Gyventi protingam be charizmos yra sunku, būti charizmatiškam be proto – pavojinga.
Vienas dalykas, kurį pakeistumėte (pasaulyje, mokykloje, mieste, šalyje t.t)?
Daugiau žmoniškumo ir pasitikėjimo vieni kitais.
Būnant mokyklos direktore, ar sunku po darbų nuo to atsiriboti ir susikoncentruoti į savo asmeninį gyvenimą?
Visaip būna – diena dienai nelygi. Bet labai stengiuosi nenešti darbinių reikalų ar problemų namo, nors džiaugsmu dalinuosi. Taip pat palieku šeimos rūpesčius namie, kad negadinčiau kolegoms nuotaikos. Tačiau, manau, gerai, kai žinome, kas bendruomenės nariams skauda, kai galime padėti, palaikyti, paremti.
Iš kokio miesto esate kilusi ir kokią mokyklą baigėte?
Esu kaunietė. Baigiau Kauno 26-ąją vidurinę mokyklą, dabar – Simono Daukanto progimnaziją.
Ar prisimenate savo mokyklos direktorių? Lygiuojatės į jį kaip į pavyzdį, ar atvirkščiai – dirbate visai kitais metodais?
Direktorę prisimenu, bet tada, kai mokiausi, apie direktoriaus pareigas negalvojau.
Turbūt girdėjote apie žymaus visuomenės veikėjo Algio Ramanausko straipsnį, skirtą mokiniams, kuriame pataria, kaip reikia elgtis su mokytojais (pvz., „Moksleivi! Mokytoja neturi teisės sakyti tau „tu“. Ji negali tavęs tujinti. Jei mokytoja tave tujina, eik namo pas savo kompiuterį ir naminius gyvūnėlius, pabūk vienas namuose. Jei tujina agresyviai, panaudok aukščiau paminėtas pipiro dujas, bet tokiu atveju daryk tai griūdamas atatupstas, neva gyneisi nuo fizinės atakos“). Ką manote apie šį straipsnį ir koks, jūsų nuomone, turėtų būti mikroklimatas klasėje bei mokykloje?
Man apmaudu, kai žinomi žmonės, žinodami dabartinės mokyklos problemas, nepadeda jų spręsti, o kiršina mokyklos bendruomenę. Suprantu, kad atsakas būtų – „čia juk humoras, hiperbolizacija, siekis atkreipti visuomenės dėmesį į mokinių ir mokytojų santykius“, tačiau toliau turėtų sekti konstruktyvus pokalbis siekiant spręsti situaciją. Labai lengva atkreipti dėmesį ir nueiti, pabaksnoti pirštu, bet pasakyti, kad ne mano reikalas.
Organizacijos kultūra, jos mikroklimatas, labai svarbus efektyviam darbui, geram rezultatui. Juk labai sunku dirbti, jei turi galvoti apie komplikuotus santykius, jei tau rodo nepagarbą (ir nesvarbu, ar tu esi mokinys, ar mokytojas, ar valytoja), tyčiojasi. Tada tu savo energiją nukreipi gynybai, kuri kartais būna puolimas, o ne produktyviam darbui. Mokykloje labai svarbu bendradarbiavimas tarp tėvų, mokinių ir mokytojų, atvirumas, pagarba grįsti santykiai, juk nereikia visų mylėti ir su visais draugauti, bet elgtis pagarbiai – privalu.
Kaip įsivaizduojate savo tobulą dieną?
Vasara ir gera knyga.
Koks jūsų gyvenimo MOTO?
Sėkmė nebūna galutinė, nesėkmės nėra fatališkos: svarbi tik stiprybė tęsti.
Ar mėgstate keliauti? Kodėl? Įsimintiniausia kelionė?
Patinka. Kelionės gerai „išvalo galvą“, praplečia akiratį, suteikia pažinimo džiaugsmą. Myliu senąją Europą, tačiau labiausiai įsiminė kelionė į Izraelį – ten labai aiškiai suvoki amžinybės ir laikinumo jungtį.
Raudona tabletė yra 100 tūkstančių eurų, mėlyna tabletė yra 140 IQ, žalia tabletė yra amžinas artimųjų gyvenimas. Kurią pasirinksite ir kodėl?
Oi, kokie sudėtingi klausimai. Pinigai neatneša laimės (banalu ar ne), nors ir palengvina gyvenimą, tad jų nesirinkčiau, amžinas gyvenimas kiekvieno iš mūsų laukia (nesvarbu kokį tikėjimą išpažįstate), aukštas intelektas ne visada tarnauja geriems darbams. Tikiu išsilavinimo galia, tad jei tik tiek galite pasiūlyti renkuosi mėlyną tabletę.
Kaip dažniausiai atrodo jūsų laisvalaikis?
O, jis labai lėtas – skaitymas, neskubrus maisto gaminimas (labai mėgstu gaminti), pasivaikščiojimai gamtoje, ilgi pokalbiai su brangiais žmonėmis.
Linkėjimai mokiniams?!
Ateitis yra šiandien. Todėl svarbu neatidėti nei vienos minutės, negalvoti „ai, paskui“. Auginkite save, kurkite save skaitydami knygas, spręsdami uždavinius, keliaudami, susitikdami su draugais, padėdami tėvams. Būkite godūs moralinėms vertybėms ir išsilavinimui. Neužmirškite, kad kiekvienas iš jūsų esate išskirtinis, todėl ir kelias jūsų yra unikalus, su niekuo nelyginamas, svarbu juo eiti į priekį (o ne grybauti, kur pakelėse).