- - 2018-11-06

Turbūt aišku, kad kiekvienas žmogus turi tokią veiklos sritį, kuri tampa jo gyvenimo varikliu. Šiandien mes esame šalia žmogaus, kuris tą variklį maitina muzika, – Austės iš 2vk klasės ir jos palaikymo komandos. Austė jau nuo pavasario dalyvavo viename ryškiausių, pasaulinio garso projekte Lietuvos balsas, o šį sekmadienio vakarą mes matėme jos paskutinį pasirodymą. Mums įdomu sužinoti viską, ką patyrė Austė, tad klausome įtempę ausis.

Kodėl Lietuvos balsas, kas pastūmėjo, kas įkvėpė?
Paskatino vokalo mokytoja. Trumpą laiką, gal kokius tris mėnesius, lankiau jos pamokas ir per vieną repeticiją manęs paklausė, ar nenoriu sudalyvauti Lietuvos balso atrankose, ir aš pagalvojau, jog jeigu net vokalo mokytoja skatina, kodėl gi nepabandžius. Šiaip aš jau labai seniai norėjau, bet amžiaus cenzas trukdė – dar praeitais metais dalyvauti buvo galima tik nuo šešiolikos metų, o šiais – nuo 15, tad tai pirmi mano metai, kai galėjau sudalyvaut.

O kodėl ne X faktorius?
X faktorius man atrodo labai nerimta laida ir, toks įspūdis, kad rengiamas labai didelis šou. Žinoma, ir Lietuvos balsas yra šou, bet ne toks, balse kokybė geresnė, ir scena, ir visa kita žymiai kokybiškiau.

Ką kalbėjo ir galvojo Austės draugai, prieš jai dalyvaujant perklausoje?
Mes buvome labai nustebinti, nes Austė kurį laiką slėpė tai nuo mūsų, nepasakė, o dainą, kurią ji pasirinko atlikti, buvo didžiausia paslaptis.

Auste, kodėl tai slėpei nuo draugų?
Prieš Akląsias perklausas yra dar ir papildomos atrankos, kurios nėra rodomos televizijoje.
Pagalvojau, jei tos atrankos nepraeisiu, tai išvis bus labai nesmagu prieš visus, o jau praėjus toliau bus didesnė staigmena, tad kai jau viskas tapo man pačiai aišku ir su visa klase buvome kelionėje, susėdome visi prie stalo (tai buvo lyg pasisakymų vakaras), tada ir atskleidžiau savo paslaptį. Visi labai apsidžiaugė, buvo be galo laimingi.

Trys žodžiai, apibūdinantys emocijas ar įspūdžius, laukiant eilėje?
Didelis jaudulys, džiaugsmas, nežinomybė.

O kaip stebėdama Austę jautėsi palaikymo komanda?
Mes taip pat jautėme didelę baimę, stresą. Buvo baisu dėl artimo žmogaus, įdomu, kaip jai seksis, visi drebėjome. Bet visi buvome labai laimingi, kad Austė eina pirmyn.

Ar buvo ir mūsų gimnazijos mokytojų?
Taip, buvo mano auklėtoja Jūratė Blažienė, mokytoja Jūra Žiaukienė ir Renata Gimžūnienė. Buvo labai smagu, nes kai pasakiau auklėtojai, kad dalyvausiu, ji labai apsidžiaugė, norėjo pamatyti. Surinko mokytojų kolektyvą, padarė plakatų, visos šaukė ir rėkė – labai smagu buvo.

Sakinys „Lietuvos balse susiradau draugų“ – realybė ar utopija?
Visiška realybė, nes yra tiek visko daug, ko nemato žiūrovai: vyksta begalė repeticijų ir įvairių susitikimų, o jų metu ir susipažįsti su daug žmonių, o visus mus ten sieja vienas dalykas – visi norim dainuoti, todėl labai lengva susidraugauti. Susiradau nemažai draugų ir tikiuosi, kad nenutrūks mūsų ryšiai ir toliau.

Kuo skiriasi muzikos būrelis mokykloje nuo tarptautinio projekto?
Mokykloje tu kažkam rūpi, o projekte svarbiausias yra projektas, tu esi tik jo dalis ir darai viską taip, kad šou būtų geras, nesvarbu, ar pačiam tau nuo to bus gerai ar blogai, svarbu, kad būtų įdomu žiūrovams.

Raudona piliulė – staigi, milžiniška, bet trumpalaikė šlovė, mėlyna – stabili, bet ne šlovinga karjera. Ką renkiesi?
Renkuosi raudoną, todėl, kad vis tiek ta staigi karjera suteikia progą pasidžiaugti, išpildyti savo svajones, o juk daugumai žvaigždžių greitai atsibosta tas staigiai gautas dėmesys. Manau, užtenka pasidžiaugti trumpam ir grįžti į realų gyvenimą.

Ar mokykloje sulaukei dėmesio ir aplinkinių apkalbų? Žmonės pradėjo kalbėti apie tavo dalyvavimą projekte?
Taip, daugiausiai dėmesio ir klausimų susilaukiau iš mokytojų pusės. Buvo ir keli mokiniai, kurie pasakė matę mane dalyvaujančią. Labai smagu, kad pastebi.

Kas svarbiau: dalyvauti ar laimėti?
Aišku, dalyvauti, galima sakyti, laimi vienas, bet tuo pačiu metu ir kiekvienas yra laimėtojas, kiek jis pats save padaro laimėtoju. Dalyvavimas duoda kelią eiti, susipažinti su mokytojais, užkulisiuose dirbančiais darbuotojais. Manau, kad dalyvavimas jau yra laimėjimas.

Ar turi strategiją? O gal vadovaujiesi mintimi – kaip bus, taip gerai?
Galvoju, jog reik tikėtis blogiausio, tai kažkaip man per daug nei šeima neleido, nei draugai nenorėjo, kad likčiau įskaudinta. Sakė, kaip bus, taip gerai, nesvarbu, kas atsisuks, negalvok, ką pasirinktum, tai nesvarbu, jei ir nepraeisi. Aš galvojau pasirinkti tą, kurio akys man atrodys tyriausios, geriausios. Kai atsisuko Leonas ir Justinas, man kažkaip pasirodė geros Leono akys. Strategiškai man buvo geriau eiti pas Jarutį, nes jis naujas, jo silpnesnė komanda, galbūt jei būčiau pasirinkusi jį, būčiau nuėjusi keliais etapais toliau, bet padariau, kaip širdis liepė.

Kėdžių etapas. Kaip jauteisi būdama ten?
Antrame etape dalyvavau su Klaudija, kurią visi žino kaip Anglijos dainininkę, ir su Erika. Viena varžovė buvo labai sceniška, išvaizdi, egzotiška lietuvių akims, o kita – turinti labai gerą vokalą. Bandžiau suformuoti ir kuo geresnį įvaizdį, ir gerą vokalą parodyti, kad nelikčiau nuošaly. Tačiau išėjo taip, kad nors ir gavau dainą, kurios labai norėjau, kuri man labai patiko, man atrodo, gavau net geriausią dainą iš visų trijų, kai visos padainavome, teisėjai pradėjo mane girti, sakyti, kad padariau didelę pažangą, mano konkurentės gavo daugiau kritikos, bet galiausiai mokytojas pasirinko Klaudiją. Nežinau, galbūt dėl išvaizdos ar dėl savotiško tembro. Tačiau vėliau mane rinkosi ir Jarutis su Inga: kai stovėjau scenoje ir mano mokytojas pasirinko Klaudiją, trumpam akimis susižvalgėme su teisėjais, jie abu mane pasirinko, aš pagalvoju, kad gal antrą kartą reikia rinktis Jarutį. Tad jį ir pasirinkau, išsėdėjau ant kedės tikrai ilgai, Ingos komandoje nebūčiau taip ilgai išsėdėjusi.

Greitasis raundas:
Tavo svajonė?
Sieti gyvenimą su muzika.

Artimiausias planas?
Išleisti dainą

Mėgstamiausia daina?
Jorja Smith – Lost

Nemėgstamiausia daina?
Gonna gotcha good

Kiek laiko skiri dainavimui?
Visą save gyvenimą.

Kiek laiko skiri sau?
Taip pat visą gyvenimą.

Ką išdrįstum padaryti, kad sutrukdytum kitam dalyviui?
Tikrai nieko, laimėti turi teisybė.

Ar užleistum kitam dalyviui savo vietą projekte, jei paprašytų prodiuseriai?
Ne, jei aš dar turėčiau pasirinkimą, tai tikrai neužleisčiau, bet jeigu būtų taip surežisuota – tektų užleisti. Kol įmanoma, tol kovočiau.

Kokia tavo didžiausia baimė?
Šiuo metu man niekas nekelia baimės.

Auste, dėkojame tau už įdomų pokalbį ir nuoširdžius atsakymus. Kai dalyvausi projekte kitais metais, žinok, mes būsime ten ir visomis jėgomis palaikysime, o dabar laukiame tavo dainos.

sužinok apie naujus straipsnius pirmas