Nuo juodos gyvenimo lentos
Nenutrink, Mokytojau, dar kreidos
Be Tavęs jau niekas nekartos
Apie reikšmę gal vienintelės klaidos.
Iš baltųjų puslapių išplėšk
Savo pastabas seniai jau pamirštas
Ir kai rytmetis saulėtas brėkš,
Tu atleisk mums nuoskaudas kelias.
Sustabdyk gatvėje nors vieną kartą.
Ir kaip mokiniu išdykusius sudrausk –
Apkabinsime Tave, o Tu mus bark,
Kad iš laimės vėl galėtume nuraust.
