Rugpjūčio 31 – oji, antradienis
Žvarbus rytas. Lynoja. Laukia pirmasis susitikimas su naujaisiais klasės draugais. Oras perteikia nekokią nuotaiką, o turi būti žvali, tvarkinga, linksma. Neprivalome, tačiau juk kiekvienas norime, kad mus vos pamatę nepažįstamieji susidarytų apie mus gerą įspūdį, tiesa? Oras nuotaiką prastino kur kas labiau, nei tikėjausi. Šalta, lyja, brrr, kaip nemalonu. Jaučiasi, kad ruduo jau čia pat! O juk dar visai nesinori kiekvieną rytą anksti keltis, vakarais sėdėti iki vėlumos bandant pritaikyti fizikos dėsnį ar išspręsti matematikos uždavinį. Visai nesinori ten eiti, o dar kviečia susitikti ir be galo seniai matyta draugė, laukianti kavinėje su karštu puodeliu kavos bei gabalėliu pyrago. Pastarasis variantas traukia kur kas labiau…
Rugsėjo 10 – oji, penktadienis
Penktadienis — poilsio metas. Pirmoji savaitė praėjo nuostabiai. Stebėtinai sklandžiai. Tiesa, pirmomis akimirkomis pagalvojau ,,išties drovi klasė, bus sunkoka bendrauti”. Klydau. Jau po dienos, praleistos kartu, tapome kaip mažytė šeima — draugiški, pasiruošę padėti. O bendras klasės žygis, vykęs lygiai prieš savaitę, padėjo susivienyti ir lipti per sunkumus kartu.
Kol kas jaučiuosi kaip žuvis vandeny. Jaučiu, jog rinkdamasi šią gimnaziją, tikrai nesuklydau. Ko gero, ne veltui kažkas šnibždėjo šios gimnazijos vardą į ausį, juk joje noriu mokytis jau nuo penktos klasės. Taip prabėgo pirmoji savaitė. Su džiaugsmu ir intriga lauksime kitos.
Rugsėjo 17 – oji, penktadienis
Štai ir pralėkė antroji savaitė. Jausmai jau atslūgo, galime kibti į mokslus, bet kur, še tau, važiuojame į Varšuvą. Deja, didelė klasės dalis liko pamokose, tačiau su tais, kurie buvo, tiek klasės draugais, tiek kitų klasių mokiniais, fantastiškai smagiai praleidome laiką. Pamatėme ir sužinojome visko daug ir įdomaus. Ypač sužavėjo gidės pasakojimas apie žydiškąją Varšuvą.
Adaptacinis laikotarpis prabėgo lyg viena diena, tačiau mes jau jaučiamės gimnazijos dalimi, priimti ir mylimi.
Vakarė I ak