ĮJUNGIAM GARSĄ JAU ANTRĄ KARTĄ – KITAIP
Šis naujas rubrikos „Įjungiam garsą“ straipsnis bus kitoks nei prieš tai buvęs. Šį kartą tai ne albumo apžvalga, o žvilgsnis į išskirtinę asmenybę – muzikantą, sukūrusį net dvi pasaulinio garso grupes ir reikšmingai pakeitusį šiuolaikinės muzikos kryptį. Tai Damonas Albarnas – muzikos atlikėjas, kurio įtaka muzikos pasauliui tęsiasi nuo XX amžiaus pabaigos iki šiandienos. Būtent šiuo laikotarpiu gimė svarbiausi jo darbai, buvo išleisti garsiausi, populiariausi ir kritikų labiausiai vertinami albumai, tačiau jis net ir dabar išlieka aktyvus muzikos pasaulyje.
ĮJUNGIAM GARSĄ 💿
KAS GI YRA ALBARNAS?
(Beje, dažnai Albarno naudojamas pseudonimas Dan Abnormal yra jo vardo anagrama. Taip pat iš jo vardo galima sudaryti ir daugiau keistų anagramų – nuo Banal Random iki Anal Mad Born, jei kada nors prireiktų naujo slapyvardžio!)
Damonas Albarnas yra anglų atlikėjas, geriausiai žinomas kaip roko grupės „Blur” vokalistas ir virtualios grupės „Gorillaz” varomoji jėga. Albarno tėvai dalyvavo Londono kūrybinėje kontrkultūroje – judėjime, priešinangame vyraujančioms visuomenės normoms. Jis pats muzika užsiėmė jau jaunystėje: vidurinėje mokykloje susidraugavo su Grahamu Coxonu ir netrukus kartu pradėjo rašyti bei atlikti dainas. Prieš „Blur“ sėkmę Albarnas bandė finansiškai išgyventi įvairiais būdais: trumpai siekė mimų karjeros, dirbo arbatą nešiojančiu darbuotoju „Beat Factory“ studijoje, taip pat koncertavo su keliomis mažiau žinomomis grupėmis – Two’s A Crowd, The Aftermath ir Real Lives.
O trumpai pasimokęs dramos mokykloje, Albarnas subūrė roko grupę „Circus”. Prisijungus bosistui Alexui Jamesui, grupė buvo pervadinta į „Seymour” – pagal J. D. Selindžerio romaną „Susipažinkite: Simoras“. Sulaukusi visuomenės susidomėjimo, grupė pasirašė sutartį su įrašų kompanija „Food Records”. Vis tik kompanijos vadovui nepatiko grupės pavadinimas, todėl 1990 m. kovą ji buvo dar kartą pervadinta – taip atsirado „Blur”.
BLUR – BRITPOPO VEIDAS
Albarnui tapus pagrindiniu vokalistu ir dainų autoriumi, grupė,kurioje taip pat grojo Coxonas (gitara), Alexas Jamesas (bosinė gitara) ir Dave’as Rowntree’as (būgnai), 1991 m. išleido debiutinį albumą „Leisure”. Tačiau tikrąjį komercinį proveržį „Blur” pasiekė 1994 m. išleistu albumu „Parklife“. Iki dešimtojo dešimtmečio vidurio „Blur” jau buvo tapę vienais iš pagrindinių melodinio roko atgaivinimo šalininkų.
Grupė labai prisidėjo prie britpopo judėjimo populiarinimo ir tapo žinoma visoje Jungtinėje Karalystėje. 1995 metais „Blur” rungėsi dėl lyderystės muzikos industrijoje su to meto viena didžiausių roko grupių – „Oasis”. Dėl šios įtakos Albarnas ir komanda buvo pagerbti: 2012 m. „Blur” gavo Britų muzikos apdovanojimą už išskirtinį indėlį britų muzikai.
Damon Albarn nuo XX a. pabaigos stipriai pakeitė muziką nuolat maišydamas skirtingus stilius. Jo grupės „Blur“ albumai (pvz., Blur (1997), Think Tank (2003)) įtraukė lo-fi, art rock ir elektroninės muzikos elementų. „Blur” albumai atskleidė Albarn nuolatinį siekį eksperimentuoti. 1997 m. savivardį albumą įkvėpė amerikiečių indie grupės – jis pasiekė trečią vietą JK topuose ir išpopuliarino dainą „Song 2″, kuri tapo pasauliniu hitu. 1999 m. „13″ tapo eksperimentiniu elektronikos ir art roko mišiniu. 2003 m. „Think Tank” gana stipriai nukrypo link minimalizmo ir parodė, kad Albarno susidomėjimas pasauline etnine muzika vis augo. Vis tik svarbiausia tai, kad „Blur” išlieka britpopo ir alternatyvos etalonu- jų muzika įkvėpė nemažai naujosios kartos grupių.
VIRTUALUS FENOMENAS – „GORILLAZ”
1998 m. Albarnas kartu su komiksų iliustratoriumi Jamie Hewlettu įkūrė netikėtą projektą „Gorillaz“ virtualią grupę, kurią sudaro keturi išgalvoti animaciniai personažai: Stuart „2-” Pot, Murdoc Niccals, Noodle ir Russel Hobbs. Ši koncepcija leido sukurti atskirą spalvingą pasaulį – grupės veiksmus papildė vaizdo klipai, komiksai ir virtualūs interviu. „Gorillaz” muzikos stilius buvo itin įvairus. Debiutinis albumas (2001 m.) sujungė įvairių žanrų elementus: alternatyvų roką, elektroniką, hip hopą, dub muzikos žanrą.
Debiutiniame albume Albarn atsisakė ilgai puoselėto britpopo žanro ir ėmėsi eksperimentuoti su minėtais žanrais. Vėlesni albumai dar labiau praplėtė šį galimybių spektrą: Demon Days (2005) pasižymėjo šiek tiek tamsesniu tonu ir didžiausiu grupės hitu „Feel Good Inc.”, o 2010 m. išleistas trečiasis studijinis grupės albumas Plastic Beach palietė labai svarbią aplinkosauginio sąmoningumo temą bei išsiskyrė dideliu atlikėjų -svečių skaičiumi (angl. features): Bobby Womack, Lou Reed, Little Dragon. Visuose „Gorillaz” albumuose didelį vaidmenį turi gausus svečių sąrašas, o muzika kinta nuo nuotaikingos iki liūdnos, nuo elektroninės iki etninės muzikos, tarsi Albarn galėtų aprėpti visus žanrus. Na, o šios spalvotos virtualios grupės fenomenas apėmė ir gyvus pasirodymus, kuriuose tikrą garsą lydėjo animacinių herojų vizualizacijos.
„FEATURES“ REIKŠMĖ ALBARNO DISKOGRAFIJOJE
Damon Albarn savo kūryboje noriai kviečia svečius — tai jau tapo jo skiriamuoju bruožu. Gorillaz kūriniai visada praturtinti kitų menininkų balsais: taip jų muzika praplečiama įvairius muzikos žanrus atstovaujančių atlikėjų įnašais, o Albarnas lieka vieninteliu nuolatiniu grupės nariu. Kiekvienas svečias atneša ką nors nauja ir papildo visą albumą ne tik garsine bei technologine, bet ir idėjine prasme. Dėl šios įvairovės Gorillaz albumai pasižymi nepastovumu — nuotaikų, garsų, žanrų ir instrumentų kaita, tačiau vis vien nenukrypsta nuo pagrindinės albumo minties.
ARTĖJANTIS ALBUMAS
Panašu, kad Damonas išlaikys šią tradiciją ir būsimame „Gorillaz“ albume „The Mountain“, kuris bus išleistas vasario 27 dieną. Albumas jau ilgai laukiamas, tačiau Albarnas gerbėjų laukti nepalieka – iki šiol jau išleisti keturi singlai: „The Happy Dictator“, „The Manifesto“, „The God of Lying“ ir „Damascus“.
Šie kūriniai atskleidžia, kad Albarnas ir toliau nagrinėja ne tik žmogiškąsias vertybes bei gyvenimiškas temas, bet drąsiai paliečia ir politiką. Tai ypač ryšku pirmajame single „The Happy Dictator“. Šis kūrinys man labiausiai patinka ne tik dėl jame skambančių legendinio dueto „Sparks“ balsų, bet ir dėl nuotaikingos, į Plastic Beach albumą nukeliančios melodijos.
Nors „The Happy Dictator“ melodija skamba žaismingai ir lengvai, jo tematika – kur kas rimtesnė. Dainoje kalbama apie propagandą, kontroliuojamą žmogaus laimę ir politinį cinizmą. Įdomu ir tai, kad šis kūrinys buvo sukurtas Albarnui keliaujant po Turkmėniją – tai dar kartą parodo, kaip stipriai aplinka ir patirtys veikia jo kūrybą.
DAMONĄ ALBARNĄ PASIRINKAU TODĖL, KAD JIS…
…įrodo, koks ambincingas žmogus gali būti ir kad jis gali pasiekti neįtikėtinus rezultatus, jeigu įdeda daug pastangų ir nuolat siekia tikslo. Aišku, pasirinkau jį ne tik dėl to, kad jis atspindi mano norą įgyvendinti visas ambicijas, bet ir dėl to, kad, žinoma, man patinka jo muzika- ypač „Gorillaz“. Šios grupės diskografija yra tokia įdomi vien dėl to, kad joje yra tiek daug skirtingų atlikėjų- rodos, kad klausaisi 100 skirtingų muzikos albumų, nes kiekvienas, kaip minėjau, yra unikalus. Na, drįsčiau teigti, kad nors albumas„Plastic beach“ yra techniškai geriausias bei yra su gana gilia žinute, „Demon days“ išlieka labiau „fun listen“: takelis, kuriame pasirodo ir reperis MFDOOM, „November has come“, išlieka mano kasdieninėje rotacijoje ne tik lapkričio mėnesį, o daina „El Mañana“ palieka įspūdį ir leidžia susimąstyti apie rytojų.
Na, o mano mėgstmiausia daina iš viso katalogo- „On Melancholy Hill“ iš „Plastic Beach“ albumo!
Taigi, Damono Albarno indėlis į „Blur“ ir ypač „Gorillaz“ grupių karjeras įrodo, kiek daug žmogus gali sukurti, jei jo nevaržo asmeniniai įsitikinimai, ir kad Damon Albarn nėra tik vienos grupės ar vieno žanro veidas – jis yra žmogus, kurio ambicijos leidžia vienoje dainoje sujungti keletą žanrų bei išplėtoti keletą idėjų, kurios neretai atspindi šiuolaikinės visuomenės problemas.
Tikiuosi, kad patiko žvilgsnis į kitokią muziką – ne vien į konkretų albumą.
IKI KITŲ KARTŲ, KAI DRAUGE VĖL ĮJUNGSIME GARSĄ!!!