, --2021-11-10

2021 metų lapkričio 9-10 dienomis Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje vyko tarptautinė konferencija — edukacinė pamoka — „Globaliame pasaulyje kalbėti savo balsu’’. Konferencija skirta paminėti gimnazijos 90-mečio jubiliejui. Joje dalyvavo daugiau kaip 160 mokinių bei mokytojų iš visos Lietuvos ir užsienio šalių.

Renginys vyko dvi dienas — pirmą dieną lietuvių kalba, o antrą — anglų kalba. Kiekvieną dieną įdomiais pranešimais pradėjo konferencijos svečiai. Po plenarinių posėdžių dalyviai, mokiniai ir mokytojai, skirstėsi į atskirus kambarius ir pristatė savo pranešimus. Konferenciją apibendrinome pasidalindami patirtais įspūdžiais, išmokta informacija, o konferencijoje anglų kalba netgi rinkome geriausius mokinių pranešimus. Šiame straipsnyje noriu aptarti man, kaip konferencijos moderatorei ir dalyvei, labiausiai įstrigusius renginio įspūdžius.

Pirmąją renginio dieną turėjome galimybę išgirsti rašytojos Akvilinos Cicėnaitės, gyvenančios Sidnėjuje, pranešimą apie dvilypę tapatybę, emigraciją ir viso to įtaką  menininko kūrybai. Po to pasiklausėme Kanados Albertos universiteto dėstytojos, mūsų gimnazijos alumnės Jūratės Motiejūnaitės, su kuria JJG Balsas jau yra paruošęs interviu, minčių. Ji kalbėjo apie Lietuvos ilgesį, savivertės jausmą išvykus svetur, patriotizmą. Plenarinį posėdį vainikavo pokalbis su labai garsiu teatro ir kino režisieriumi Jonu Vaitkumi. Jam konferencijos dalyviai uždavė daug klausimų apie kūrėjo savitumą, menininko karjerą, teatro svarbą kasdieniame pasaulyje. Džiaugiamės, kad toks talentingas režisierius atvyko į mūsų gimnaziją ir skyrė mums keletą valandų savo brangaus laiko.

Mokinių pranešimuose lietuvių kalba atsispindėjo kelios ryškios temos: globalėjančiame pasaulyje besikeičianti gyvenimo prasmės samprata, moters paveikslo kūrimas literatūroje,  žmogaus vienišumo pasaulyje problema, meilės tėvynei jausmas, patriotizmas. Mokiniai rėmėsi ne tik lietuvių, bet ir užsienio rašytojų kūryba. Todėl labai keista stebėti naujausius Nacionalinės švietimo agentūros svarstymus iš 11 ir 12 klasių lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos išbraukti net kelis užsienio šalių literatūros autorius — Viljamą Šekspyrą, Johaną Volfgangą Gėtę, Alberą Kamiu, Francą Kafką. NŠA minėtus literatūros virtuozus išbraukė iš rengiamo projekto todėl, kad jie yra „invaziniai, egzistencialistines, nihilistines ir visokias kitokias jauno žmogaus mąstymui ir savimonei kenkiančias mintis, sukeliantys autoriai“. Iš konferencijos pranešimų akivaizdu, jog šiuo metu skaitydami užsienio literatūrą mokiniai ne tik sugeba suprasti ir nagrinėti sumaterialėjusios visuomenės ydas, nepasidavimo išorės spaudimui svarbą ir žmogaus tragedijos temą literatūroje, bet taip pat jie ypač vertina lietuvių kūryboje dažnas ir svarbias temas, tokias kaip emigracija ir patriotiškumas. Mokiniai turėdami plačios įvairovės privalomą literatūros sąrašą yra raginami domėtis visomis istorinėmis bei kultūrinėmis epochomis, lavinami kritiškai mąstyti, gauti holistišką ir atvirą požiūrį į gyvenimo filosofijas. Perkeldami esminius literatūros genijus į rekomenduojamų knygų sąrašą, mes ne tik nuvertiname jų mintis be jokio legitimaus pagrindo, nes nėra įrodyta, kad tie autoriai kenkia jaunimui, bet ir užtikriname, kad didžioji mokinių dalis mokykloje nesusipažins su svarbiais gyvenimo prasmės klausimais, kurie padeda individui pažinti save.

Antrąją konferencijos dieną anglų kalba pradėjo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkė, siekianti doktoranto laipsnio, Julie Ling Yi-Chu. Julie pasidalino įkvepiančiomis gyvenimo istorijomis, patirtomis beieškant savo tapatybės, kurios visiems vienu metu sukėlė šypsenas, o kitu — sugraudino. Bostono lietuvių bendruomenės prezidentė ir VDU dėstytoja Jūratė Matulionienė pristatė lietuvybės puoselėjimo metodus, kuriuos naudoja lietuvių bendruomenė Anglijoje ir pristatė savo tyrimo rezultatus. KJJG IB programos mokinė, debatininkė Patricija Česonytė kalbėjo apie literatūros analizavimą mokykloje ir kodėl jame trūksta skirtingų individo tapatybės sluoksnių tyrinėjimo.

Mokinių pranešimuose anglų kalba atsispindėjo didžiulė aistra pritarti socialinėms kovoms, tokioms, kaip lyčių nelygybė ir mažumų diskriminacija. Gimnazistai taip pat išskyrė vienišumo, žmogaus persidirbimo, beprasmiškumo, nepritapimo visuomenėje problemas, vyraujančias šiuolaikinėje visuomenėje. Kai šalyje vyksta daug diskusijų dėl mažumų integracijos, žmonių teisių bei tolerancijos, kyla klausimas — kodėl neįsiklausoma į jaunimo balsus? Mokiniai ir studentai yra didžiausia visuomenės dalis, tyrinėjanti savo tapatybes, nepasiduodanti socialinėms normoms ir besidalinanti asmeninėmis istorijomis, kurios atskleidžia visuomenės neigiamą požiūrį į ,,kitokius nei mes”. Jaunuoliai ne tik dalinasi potyriais, bet ir siūlo sprendimus visuomenėje vyraujančioms problemoms įveikti. Todėl manau, kad turėtume dažniau įsiklausyti į autentišką mažumų nuomonę ir leisti jiems pasakyti, kaip galima pagerinti jų kasdienybę, o ne patiems daryti išvadas apie jų gyvenimą ir nulemti jų likimus. Taip mes sugebėsime efektyviai išspręsti daugiau opių problemų ir sumažinti stereotipus, kurie supa tam tikras žmonių grupes. Džiugu, kad konferencijos, tokios kaip ši, yra puiki priemonė praplėsti pasaulėžiūrą ir paskatinti veiksmingą sprendimų priėmimą aukštesniu lygiu.

Aš esu labai laiminga, jog lietuvių kalbos mokytoja man pasiūlė perskaityti Albero Kamiu romaną ,,Svetimas”, išmokiusį mane, jog neverta pasiduoti absurdui. Esu dėkinga, jog mokytojos turėjo laiko pamokose nagrinėti, kaip F. Kafka mato svetimą visuomenei žmogų ir moko skaitytojus nepasiduoti visuomenėms spaudimui. Dėl privalomos literatūros knygų sąrašo įtakos mokykloje konferencijoje dažnai girdime ne tik šiuos vardus, bet ir O. Vaildo kontempliuojamą grožio sampratą ar V. Šekspyro aprašomus vidinius individo konfliktus. Džiaugiuosi turėjusi galimybę dalyvauti šiame renginyje, kalbėti laisvu balsu ir ieškoti savitumo semiantis įkvėpimo iš bendraminčių. Esu dėkinga, kad turėjau galimybę išgirsti  unikalias žmonių istorijas ir sužinoti daugiau apie mažumų vaizdavimą mene. Linkiu kiekvienam iš Jūsų bent kartą dalyvauti KJJG konferencijoje!

Žurnalistų klubo vadovė Rita Norkutė su režisieriumi Jonu Vaitkumi, jo žmona Elvyra Vaitkuviene ir lietuvių kalbos mokytoja Ingrida Rinkevičiene

Viršelio nuotrauka iš konferencijos pirmosios dienos, o apačioje nuotrauka iš konferencijos antrosios dienos.

Milda Gadliauskaitė, IV verslumo klasės mokinė, Žurnalistų klubo narė

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas