, - - 2026-05-06

2026 m. gegužės 5 dieną per ilgąją pertrauką vyko Kauno Jono Jablonskio gimnazijos 95-ečiui skirtas minėjimas ,,Kai prabyla metraštis“, kuriame ne tik moksleiviai, bet ir pedagogai skaitė mokyklos istorijoje ryškų pėdsaką palikusių asmenybių atsiminimus, rašytus gimnazijai švenčiant 90-ąjį jubiliejų.

Renginį pradėjo direktorės pavaduotoja Lina Šapkauskienė, pasidalijusi gerbiamos direktorės Danguolės Miškinienės mintimis, kad, kai vadovo darbą vertina ne tik bendruomenė, bet ir visuomenė, būtina ,,nustatyti pasikeitusius poreikius ir <...> padėti organizacijai augti ir klestėti“, o prie to turi prisidėti visa atsakinga, darbšti ir kūrybinga bendruomenė. Gimnazijai net 27-erius metus vadovavęs Vytautas Gylys savo atsiminimuose rašė, kad 1990-aisiais čia mokėsi net 1700 moksleivių. Ugdymo procesas buvo išties nelengvas dėl prastų higienos sąlygų ir žemos oro temperatūros. Štai kodėl tai buvo puikus metas skleisti žmogiškąją šilumą ir net mankštintis pamokų viduryje. Direktorius prisimena įspūdingas šimtadienio šventes, tuomet dar vykusias mokyklos patalpose, ir Mokytojų dienos minėjimus. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ingrida Rinkevičienė skaitė buvusios mokyklos sekretorės Birutės Guliokienės, kurios duktė Dalia Sudarienė, be kita ko, iki šiol gimnazijoje dirba taip pat lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, prisiminimus, kuriuose buvusi darbuotoja dalijosi, kad Jono Jablonskio gimnazijoje jautė ypatingą ,,savitarpio santykių ir elgesio kultūrą“. B. Guliokienė prisiminė ypatingą disidento ir kardinolo Sigito Tamkevičiaus vizitą mokykloje. Buvusi bibliotekininkė Filomena Kumštienė atsiminimuose taip pat džiaugėsi sparčiu mokyklos augimu ir draugiška aplinka. 1979 m. mokyklą baigę abiturientai dalijosi prisiminimais apie tuometį ypač griežtą, bet ir visada teisingą direktoriaus pavaduotoją Algimantą Neniškį, kurio pamokose kiekvienas papildydavo žinių bagažą, nes tekdavo išties įdėti daug pastangų, norint suprasti lentoje rašomas formules. Šventinius skaitymus baigė gyvai savo patirtimi atvykusi pasidalinti buvusi raštinės vedėja Aldona Noreikienė, kuri pabrėžė, kad mokykloje nuolat vyravo šurmulys, o mokytojų kolektyvas buvo ypač draugiškas. Visuomet su šypsena bendraudavo ir dabar mūsų gimnazijoje dirbanti miela bibliotekininkė Romutė, energijos užtaisu visad būdavo ir dabar toks likęs fizinio ugdymo mokytojas Tomas Domarkas, o ypač pamalonindavo mokyklos legenda tapusios matematikės ir direktoriaus pavaduotojos Nijolės Viktorijos Bakšienės kepami pyragai.

Žurnalistų klubo vardu tariame AČIŪ visiems šventėje dalyvavusiems, o ypač tiems žmonėms, kurie šioje ant žalio kalno parimusioje gimnazijoje daugelį dešimtmečių atidavė savo širdį jaunosioms kartoms, o vėliau šilumą skleidė ir būsimiems pedagogams bei moksleiviams. Linkime gimnazijai augti, išlikti gyvai, atvirai ir įkvepiančiai didiems ateities žygiams.

Rokas Andriušis, 26v3

sužinok apie naujus straipsnius pirmas