Tai tikrai neeilinis įrašas JJG Balse ir pradėti darbą po pertraukos su tokiu straipsniu yra mums neįprasta, bet reikia tarti žodį.
Tikriausiai visus (tikiuosi, kad visus) lietuvius sujaudino ir sugraudino brutalus keturmečio berniuko likimas. Tiek daug minčių yra mano galvoje, bet nerandu žodžių, kaip jas išreikšti. Kada gi pagaliau baigsis toks žiaurus elgesys su mažamečiais?
Tai yra užsilikęs homo sovieticus auklėjimas, kuomet diržas ar kumščiai yra tinkamiausios priemonės vaiko auklėjimui. Deja, bet mes gyvename jau XXI amžiuje, o ne Sovietų Sąjungoje. Norisi tikėti, jog per 26 nepriklausomybės metus mūsų tauta patobulėjo, bet kaip matome, pokyčiai vyksta itin lėtai. Man tik 18 metų, neturiu vaikų, bet aš suvokiu, kad tai yra nehumaniškas elgesys.
Taigi, kas yra šio gyvuliško nusikaltimo kaltininkai? Motina, kuri nesuvokia, kad gyvenimas yra trapus, ypač vaiko? Patėvis, kuris nesupranta, kad ir nesavo vaiką taip pat reikia gerbti ir mylėti? Kaimynai ar tos šeimos draugai, kurie žinojo, kas vyksta toje šeimoje? Ar Kėdainių savivaldybės darbuotojai, kurie yra atsakingi už savo miesto gyventojus ir jų teises? Kada lietuviai išmoks netylėti?
Garbingo amžiaus žmonės laisvalaikiu mėgsta stebėti aplinkinių veiksmus ir juos garsiai apšnekėti. Bet kodėl gi šį kartą jie tylėjo? Nekaltinu tik senjorų, kurie pamatę žurnalistų kameras slėpėsi už pravertų durų ir prasitarė, kad vis gi girdėdavo vaiko verksmus. „Jie anksčiau pirkdavo daug alaus, bet pastaruoju metu pirko degtinę”, „Vaikas su patėviu ėjo pirkti saldainių, kurių berniukas nenorėjo. Jis vyro labai bijojo, net drebėjo iš baimės”, „Aš juos mačiau apsvaigusius nuo narkotinių medžiagų”. Tokie žodžiai skambėjo iš kaimynų ir aplinkinių lūpų.
O ką gi padarė vaiko apsaugos tarnybos? Šeima buvo žinoma dėl smurtavimo, bet pritrūko įrodymų vaiko teiginiui, kad jį muša, patvirtinti. Ir tai jau nebepirmas kartas, kuomet vaikai kenčia. Kasmet apie 30 vaikų žūsta buitinių konfliktų metu. Praeitais metais tėvas įmetė į šulinį savo mažamečius vaikus. Tikriausiai naiviai tikėjomės, kad tokie brutalūs aktai nebepasikartos, bet štai mes ir vėl čia.
Kalbėjimas apie šias problemas jų neišspręs. Tikėkimės, kad naujoji valdžia apmąstys šią opią problemą Lietuvoje ir pagaliau imsis veiksmų.
Jei žinote, matėte ar girdėjote apie smurtą šeimoje, prašome pranešti policijai. NETYLĖKIME! O jei bent vienas iš mūsų jaunųjų skaitytojų tai patiria, nebijokite ir kreipkitės į spec. vaikų linijas!
„Jaunimo linija“ – 8 800 28888
Darbo laikas: visą parą
Emocinę paramą teikia: savanoriai
„Vaikų linija“ – 116 111
Darbo laikas: 11.00-21.00 kasdien
Emocinę paramą teikia: savanoriai
„Vilties linija“ – 116 123
Darbo laikas: visą parą
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366
Darbo laikas: visą parą
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai