Šį kartą mums teko didžiulė garbė pakalbinti Marijų Gudyną, Lietuvos generalinį konsulą Čikagoje, kuris yra buvęs Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokinys. Nuostabu tai, kad sužinojome ne tik jo prisiminimus iš gimnazijos laikų, bet taip pat šis politikas pasidalino savo karjeros patirtimi užsienyje. Patriotas Marijus Gudynas pasakoja apie Lietuvos švietimo sistemą, lygina ją su Jungtinių Amerikos valstijų švietimo valdymu ir dalinasi patarimais apie studijas užsienyje. Šis aktyvus žmogus visiems gali įkvėpti noro dirbti dėl savo Tėvynės, net jei esi ir per vandenyną nuo jos.
Nuotraukoje mūsų gimanzijos mokinės Vytenė Sorokaitė (dešinėje), Ieva Blažauskaitė, Miglė Rakitaitė ir Ugnė Pilkionytė. Jos kartu su moksleiviais iš kitų Lietuvos mokyklų dalyvavo Čikagos Jugtinių Tautų simuliacijoje ir apsilankė pas Čikagos konsulą
Kaip žinome, esate buvęs Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokinys. Kokie jūsų linksmiausi ir geriausi prisiminimai iš tų laikų?
Ryškiausi prisiminimai yra susiję su laikotarpiu, kai Lietuvoje prasidėjus Persitvarkymo Sąjūdžiui šie pokyčiai pradėjo jaustis ir mokykloje. Dalis dalykų, kuriuos, matyt, paaugliai natūraliai daug aštriau kvestionuoja, staiga pasirodė esą melas. Subyrėjo visa to laikotarpio mokyklas persmelkusi sovietinė ideologinė sistema. Lietuvos istorijos pamokas mokytojai vedė iš savo pačių pasirengtų užrašų, nes Lietuvos istorijos vadovėliai tiesiog neegzistavo. Mokymas įgavo naujus ryškius atspalvius. Tačiau kartu byrant sutrūnijusiai sovietinei planinei ekonomikai socialiniai klausimai tapo nemažu iššūkiu daliai pedagogų. Susižavėjęs tuo metu Kaune veikusio klubo „Atgaja“ veikla, mokykloje su draugais inicijavau ir kūriau ekologijos klubą, kuris turbūt buvo viena pirmųjų alternatyvių organizacijų mokykloje. Buvo įdomu, bet dėl žinių ir patirties stokos jo užauginti nepavyko. Dar besimokant mokykloje prasidėjo tikrai labai įdomus virsmo ir savo Valstybės atkūrimo laikotarpis, kurio aktyviais dalyviais buvome visi.
Ar ką nors norėjote pakeisti savo mokykloje? Ar apskritai visoje Lietuvos švietimo sistemoje?
Kad mokyklose gali būti mokoma ir bendraujama kiek kitaip, supratau daug vėliau, lankydamasis ir gyvendamas užsienio valstybėse. Dirbdamas užsienyje natūraliai lyginau ten esančias švietimo sistemas su tuo, ką prisimenu iš savo mokyklos laikotarpio. Labiausiai imponavo tai, kad Vakaruose mokyklos ašimi yra kiekvieno jos nario (ir mokinio, ir mokytojo) žmogiškasis orumas, o mokiniai ugdomi tapti kūrybingomis, savo šalį mylinčiomis asmenybėmis. Buvau įsitikinęs, kad modernizuojant valstybę natūraliai transformuosime ir Lietuvos švietimo sistemą. Šiandien stebėdamas savo vaikus, besimokančius tiek lietuviškose, tiek užsienio mokyklose, ir jas lygindamas turėčiau konstatuoti, kad per 27 nepriklausomos Lietuvos metus mes turbūt per daug dėmesio skyrėme finansinėms mokyklų reformoms ir įvairiausiems finansiniams krepšeliams, tačiau pati mokymo turinio reforma liko pamiršta.
Nepamenu, ar kada mūsų visuomenėje vyko esminė diskusija apie modernios mokyklos paskirtį arba kaip į mokymo (o ne vien mokslo finansavimo) procesą turi būti įtraukta mokinio šeima. Lygindamas geriausias matytas mokyklas užsienyje su lietuviškomis pastebiu esminį skirtumą, kad tada, kai mes koncentruojamės į žinių kiekį, geriausios JAV mokyklos pirmiausiai investuoja į kūrybiškos, bendruomeniškos ir pilietiškos asmenybės ugdymą. Žinios čia yra tik viena iš ugdymo proceso dalių. Mokiniai mokomi konstruoti ir programuoti robotus, vedami į muziejus, skatinami savarankiškai domėtis jiems įdomiomis temomis ir vėliau savo žinias perteikti savo bendraklasiams. Mano dukra perskaičiusi laisvai pasirinktą knygą turėjo sukurti dar vieną jos dalį, parašyti menamą žurnalistinį interviu su knygos autoriumi, dūdele sukurti muziką, kuri perteiktų tos knygos nuotaiką, knygos turinį atpasakoti savo paties sukurto eilėraščio forma, padaryti stendą, kuris papasakotų apie autorių ir perskaitytą knygą, su draugu suvaidinti vieną sceną iš knygos, paruošti argumentuotą ir įtikinamą kalbą, paruošti skaidruolių apie knygą pristatymą ir visa tai per kelis mėnesius nuosekliai atlikus pristatyti visai klasei. Tai yra tos pačios vieno dalyko pamokos objektas, susiejantis daugybę tarpdisciplininių sričių, padedantis mokiniui giliai suprasti perskaitytą kūrinį ir kartu atrasti savo gebėjimus, tobulėti. Mokiniai taip pat raginami domėtis, kas vyksta jų šalyje ir pasaulyje. Kiekvieną savaitę vienas mokinių gali būti paskiriamas išsirinkti jam atrodantį svarbiausiu įvykį (iš mokslo, meno, politikos ar kitų sričių) ir apie jį papasakoti savo bendraklasiams. Daug užduočių mokiniai privalo atlikti poromis ar didesnėse grupėse mokant juos dirbti komandoje – už tai skiriamas visai grupei bendras balas. Mokinai per pamokas yra skatinami diskutuoti su savo klasės draugais ir mokytojais ir taip ieškoti žinių, tiesos. Dalis namų darbų skiriama vaikams atlikti kartu su tėvais. Yra nemažai gerų pavyzdžių, kurių įdiegimas Lietuvos švietimo sistemoje iš esmės nieko nekainuotų. Turime pradėti diskutuoti apie mokyklos misiją, o sutarę rasime labai daug gerosios patirties, kuri jau išbandyta ir pasiteisino išsivysčiusiame pasaulyje.
Tėvai, kaip ir mokyklos gyvenamo rajono bendruomenė, yra integrali švietimo sistemos dalis, dalyvauja priimant svarbiausius sprendimus konkrečios vietovės mokyklos valdyme. Mokyklos direktoriai yra skiriami kadencijai, jiems iškeliant konkrečius uždavinius. Direktoriaus atranką organizuoja komisija, kurią sudaro po trečdalį tėvų, mokytojų ir mokyklos aptarnaujamos teritorijos bendruomenės atstovų, kurie yra renkami visuotiniuose mokyklos bendruomenės rinkimuose. Kiekvienas kandidatas į mokyklos vadovus turi parengti savo veiklos planą, kuris komisijos yra vertinamas. Atrankos komisija, surinkusi idėjas iš visų konkurse dalyvaujančių atstovų, geriausiam kandidatui suformuluoja konkrečias užduotis ir kruopščiai kontroliuoja įgyvendinimą. Esant keletą metų pasikartojantiems ypač blogiems mokyklos mokinių rezultatams atleidžiami tiek mokyklos vadovybė, tiek ir visi mokytojai, o mokyklos darbuotojų kolektyvas formuojamas iš naujo. Tai tik dalis sudėtingos mokyklų valdymo sistemos, kuri priverčia mokyklos vadovybę ir mokytojus nuolat siekti geriausio įmanomo rezultato.
Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie savo profesinį kelią iki Čikagos konsulo pareigų? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?
Baigęs mokyklą studijavau Kauno technologijos universitete. Aktyviai dalyvavau ir visuomeninėje veikloje. Kartu su bendraminčiais įvairių Kauno jaunimo organizacijų vadovais sukūrėme Kauno jaunimo organizacijų apskritąjį stalą, kuris, kiek žinau, veikia iki šiol. Vėliau dirbau Kauno rajono savivaldybėje, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijose. Lietuvai derantis dėl narystės Europos Sąjungoje dirbau Lietuvos misijoje Briuselyje, iš kur parvykau į Lietuvą kitą dieną po to, kai Lietuvos stojimo sutartis buvo pasirašyta. Taip pat esu dirbęs Lietuvos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje, o šiuo metu vadovauju Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje. Teko dirbti įvairiose Valstybės tarnybos srityse ir esu labai laimingas, kad galėjau tikrai daug išmokti ir įgyti labai įvairiapusiškos patirties. Džiaugiuosi galėdamas visą šią patirtį panaudoti stiprios ir klestinčios savo valstybės kūrimui.
Lietuvių bendruomenė Čikagoje
Esate sukaupę daug patirties ir išbandę ne vieną poziciją atstovaujant Lietuvai. Ką patartumėte moksleiviams, kurie siekia profesijos politikos srityje?
Aš tikiu, kad Valstybė yra ne žemė, o visų pirma jos žmonės, kurie gyvena, kuria ir bendrai sprendžia iškylančius iššūkius. Geriausius savo talentus aukodami Valstybei jie kuria geresnį gyvenimą visai bendruomenei, o kartu ir sau bei savo vaikams. Jei žmonėms Valstybėje gera, vadinasi, Valstybė yra stipri. Linkiu domėtis konkrečia veiklos sritimi, įsigilinti į geriausias praktikas, o tada gavus mandatą imtis jas įgyvendinti savo valstybėje. Aš labai laukiu daugiau pilietiškų, išsilavinusių ir kūrybingų jaunų žmonių valstybės tarnyboje, politikoje, versle, mene, nevyriausybiniame sektoriuje ir kitose srityse. Bent jau man dalyvauti savo šalies kūrime yra tikrai įdomiau, nei raškyti kitų šalių gyventojų sukurtus vaisius.
Ties kuo, jūsų nuomone, turėtų labiau orientuotis Lietuvos mokyklos, kad išugdytų pilietiškas ir kritiškai mąstančias asmenybes?
Viskas prasideda nuo paprastų dalykų. JAV mokyklose mokiniai kasdien pamokas pradeda Valstybės himnu bei priesaika, kurioje pabrėžia savo ištikimybę šaliai. Kasdien prieš pamokas mokiniai pasižada būti sąžiningi, padėti savo bendruomenei. Jei mokinys vėluoja į pamokas tik suskambus JAV himnui jis sustings ten, kur tuo metu yra, kad ir mokyklos laiptinėje, ir tik sugiedojęs himną toliau eis į savo klasę. Visi pastebime amerikiečių patriotiškumą, tačiau mažai kas žinome, kad pagrindai jam padedami mokyklų suoluose. Pilietiškumo mokoma viso ugdymo proceso metu. Pavyzdžiui, mano dukros darželyje vaikai kartą per savaitę iš dviejų kandidatų išrinkdavo grupės prezidentą. Prezidentu tapti norintys trimečiai ar keturmečiai turėjo surengti savo rinkimines kampanijas, pasigaminti plakatus, pristatyti savo programą ir pan. Bendravau su savo keturmete dukra, laimėjusia grupės Prezidento rinkimus, ir supratau, kad ši patirtis suteikė gilesnį suvokimą apie bazinius demokratijos ir valdymo procesus.
Pilietinis auklėjimas JAV yra integrali viso mokymo proceso dalis. Mokiniai pamažu supranta, kad valstybė yra kiekvienas tos šalies žmogus, todėl tik nuo jų pačių priklauso, kokia ta valstybė bus. Aš esu įsitikinęs, kad Lietuvoje taip pat būtų prasminga kiekvieną rytą pamokas pradėti himnu.
Kokie svarbiausi dabartiniai projektai tarp Lietuvos ir Čikagos/JAV?
Kuo daugiau Amerikos bus Lietuvoje ir kuo daugiau Lietuvos Amerikoje, tuo būsime stipresni, todėl dirbame su JAV institucijomis, verslu, mokslo įstaigomis ir kitomis organizacijomis siekdami stiprinti abipusiai naudingą bendradarbiavimą. Mūsų interesas, kad Lietuvoje investuotų JAV kompanijos, kad Lietuva eksportuotų į JAV savo produkciją, kad aktyviai vyktų mokslo, technologijų, kultūriniai mainai.
Čikaga yra ypatingas miestas ne vien dėl nuostabios architektūros ar dėl jos milžiniško ekonominio potencialo, bet ir dėl to, kad čia gyvena bene didžiausia ir tikrai pati aktyviausia užsienio lietuvių bendruomenė. Ne veltui šis miestas dažnai tituluojamas lietuvių diasporos sostine. Daugeliui turbūt nežinoma, kad kiekvieną savaitgalį Čikagoje vyksta bent keli dideli ir daug mažų lietuviškų renginių, veikia lietuviški muziejai, šeštadieninės lituanistinės mokyklos (vienoje jų mokosi per 700 mokinių), čia įsikūręs Pasaulio lietuvių centras, leidžiama lietuviška spauda ir t.t. Čia gyvena labai daug geranoriškų ir su savo tėvyne stiprų ryšį išlaikiusių lietuvių. Tai yra milžiniškas potencialas, kurio viso panaudoti mes tikrai niekada neįstengsime. Labai norėčiau, kad bent dalis tų talentingų žmonių nuspręstų sugrįžti į Lietuvą, o tie, kurie čia gyvens, jų vaikai ir vaikaičiai neprarastų ryšio su tėvyne ir kiekvienas pagal išgales prisidėtų prie jos augimo. Generalinis konsulatas konsulines paslaugas teikia visose 25 JAV valstijose gyvenantiems lietuviams: išduoda pasus, registruoja gimimus, santuokas, mirtis, tvirtina įgaliojimus, padeda atkurti Lietuvos pilietybę ir sprendžia daugelį kitų iškylančių klausimų.
Kokia jūsų nuomonė apie studentų išvykimą mokytis JAV universitetuose? Kokios galimybės jiems čia atvykti?
JAV yra tikrai labai stiprių universitetų, tačiau svarbu žinoti, kad mokslas juose išties labai brangus, todėl verta rinktis tik aiškiai žinant, ką perkate ir ką su ta preke ketinate daryti. Europoje mokslą remia vyriausybės, todėl jis pigesnis. Renkantis, kur studijuoti, aš pirmiausia atkreipčiau dėmesį į konkrečių studijų kokybę ir į kokybės bei kainos santykį. Palyginkite bent kelis universitetus ir tik tada spręskite. Nepamirškite, kad Lietuvoje taip pat yra labai stiprių universitetų, kurių absolventai gauna tikrai kokybišką išsilavinimą. Turbūt mažai kas žino, kad lietuvių gydytojai yra apmokę amerikiečių gydytojus atlikti sudėtingas širdies operacijas, o mūsų IT specialistai yra labai paklausūs tarp JAV investuotojų. Po truputį auga amerikiečių, atvykstančių studijuoti į Lietuvą, skaičius. Taip pat verta žinoti, kad galima studijuoti Lietuvoje ir į kitus universitetus vykti pasisemti žinių pasinaudojant įvairiomis ES remiamomis mainų programomis. Yra studijų Lietuvoje, kurias pabaigę studentai įgyja ne vien lietuvišką bet ir JAV universiteto diplomus (pvz. VDU teisės studijos, ISM). Galimybių norintiems įgyti kokybišką išsilavinimą yra tikrai labai daug. Domėkitės ir atsakingai rinkitės.
Konsulas su mūsų gimnazijos mokiniu Ainiu Visokinsku, kuris viešėjo Amerikoje su mainų programa
Ko palinkėtumėt Jono Jablonskio gimnazijos mokiniams?
Nieko nelaukdami pradėkite jau šiandien keisti savo aplinką, stiprinti mokyklą, būkite aktyvūs savo bendruomenėje. Kiekvienas atraskite savo pašaukimą ir misiją ir visi kartu kurkime Lietuvą, kuria pagrįstai didžiuotumėmės. Matydamas Lietuvos pažangą per pastaruosius 25 metus, taip pat suprasdamas, kad auga nauja nepriklausomos Lietuvos vaikų karta, turiu pagrindo optimizmui ir tikėjimui, kad Lietuva bus sėkmės valstybė.