,,Tikrai norėčiau kažkada palikti Paryžių ”, – sako Orane Barrière, menininkė, gyvenanti Paryžiuje.
Visada svajojau parašyti savo pirmąjį interviu. Gavusi šią užduotį, iškart suvokiau, kad rašysiu apie draugę, menininkę iš Paryžiaus – Orane Barrière. Tiesa, ji yra mano virtuali draugė. Nepaisant to, kad bendraujame tik internetu, jau spėjome viena kitą pažinti. Nors mes abi turime panašių charakterio bruožų, visgi esame visiškai skirtingos, nes Prancūzija nuo Lietuvos labai skiriasi. Tad nusikelkime į kitą Europos kraštą ir pažvelkime, kaip meno pasaulis atrodo tikros prancūzės akimis.
Vienu sakiniu apibūdink save.
- Vienu sakiniu? Esu Orane, gyvenu Paryžiuje, Prancūzijoje, vienas mano mėgstamiausių užsiėmimų – daug juoktis.
Esi menininkė. Ką Tau reiškia menas?
- Man menas yra būdas išreikšti save arba paskatinti žmones atpažinti savo jausmus, emocijas. Taip pat tai yra puiki galimybė išsilaisvinti.
Kas Tau labiausiai patinka mene?
- Man labai patinka meno įvairovė. Yra labai daug skirtingų stilių, kuriuos menininkas gali išbandyti. Juk pats žodis ,,menas” yra labai platus. Šią sąvoką dažnai vartojame formuluodami klausimus. Pavyzdžiui, galime klausti: ,,Kas yra menas? Kaip jis gali padėti žmonėms ? Kaip menininkas gali pranešti pasauliui kažką svarbaus?” Taigi ši sąvoka labai glaudžiai susijusi su visomis gyvenimo sritimis.
Jei galėtum apibūdinti meną vienu žodžiu, koks jis būtų?
- Nors tai ir labai sunku, bet aš pabandysiu! Gal žodis ,,kelionės”? Tai tik mano nuomonė, bet, manau, kad menas gali priversti žmones svajoti ir bent šiek tiek padėti jiems pabėgti nuo realybės.
Koks meno stilius Tau yra įdomiausias?
- Iš tikrųjų aš mėgstu visas meno rūšis: muziką, teatrą, kiną, šokį, fotografiją, literatūrą, dailę… ir daug kitų! Labai mėgstu piešti tai, kas tą akimirką mane įkvepia. Visada mėgstu išbandyti tai, kas nauja.
Tavo tėtis ir mama yra komikai, mama dar ir rašytoja, dėdė ir močiutė buvo dailininkai, visa šeima yra apsupta muzikos. Kokių ypatingų dalykų jie Tave išmokė?
- Jie man padėjo būti labai atvirai ir viskuo domėtis, todėl esu dėkinga, kad mano šeima įkvepia analizuoti save ir tikėti tuo, ką darau.
Ar menininkų šeima netrukdo Tau būti savitai, gal jie verčia Tave sekti jų pėdomis?
- Labai įdomus klausimas, bet ne, aš niekada nejaučiau jų spaudimo, nes niekada jie man netrukdė ieškoti savęs! Jie visada manė, kad mes turime išbandyti skirtingus dalykus, kol esame jauni, todėl aš ir mano broliai ieškome savo kelių.
Žinau, kad, be meno, turi ir kitų aistrų. Jei galėtum pasirinkti—dailė, muzika, žirgai—ką pasirinktum?
- Pats keisčiausias klausimas, kurį kada nors girdėjau… Bet jei tikrai turėčiau pasirinkti… Manau, tai būtų muzika…
Mėgsti groti gitara, Tavo tėtis yra pianistas. Ar esate kartu groję koncerte?
- Ne, mes niekada kartu nekoncertavome.
Ar esi surengusi koncertų namie?
- Ne! Niekada to nebandžiau.
Studijuoji Paryžiaus Sorbonos universitete. Ar esi laiminga mokydamasi čia?
- Šis universitetas yra vadinamas menų kalve. Man patinka, kad universitete yra puiki galimybė pažinti save!
Kokių papildomų dalykų mokaisi universitete?
- Mes studijuojame meno filosofiją (labai įdomu, kartais savęs klausiu, ką menas reiškia man), meno istoriją, mokomės piešti. Kartais būna ir neprivalomų paskaitų, pavyzdžiui, architektūra, kinas, graviravimas, fotografija, kaip sukurti komiksų knygą … Kartą vyko asmeninės kūrybos paskaita.
Kaip Paryžius atrodo žmogui, kuris gyvena jame?
- Šis klausimas man taip pat yra labai įdomus, nes pati savęs to dažnai paklausiu. Kartais Paryžius mane erzina, nes mieste yra daug žmonių, viešasis transportas dažnai vargina, nes universitetas yra toli nuo namų. Šio miesto tempas labai greitas, jaučiu, kad kartais mes darome viską skubėdami ir nevertiname laiko. Pajutau, kad neįvertinu ir šio miesto grožio taip, kaip turėčiau. Visi žinome, kad dažnai nepastebime, to, kas šalia. Bet aš dažnai primenu sau, kad gyvenu mieste, pilname gražių dalykų, kartais skiriu laiko apsižvalgyti ir tai įvertinti. Paryžius yra neįtikėtinas miestas, kupinas galimybių tobulėti.
Įsivaizduok, kad žmogus, kuris niekada nebuvo Paryžiuje, paprašytų Tavęs parodyti 5 mėgstamiausias vietas. Ką parodytum?
- Pirmoji vieta būtų Bercy parkas, tai tikrai nėra labiausiai žinoma vieta Paryžiuje, bet tai vieta, kuri man yra labai brangi. Taip pat galėtume aplankyti ,,Les Halles de Paris”. Tai vieta, esanti Paryžiaus centre. Žymus rašytojas Emilis Zola savo knygose vadina ją ,,Paryžiaus pagrindiniu tašku‘‘.Čia verda tikrasis Paryžiaus gyvenimas. Trečioji įstabi vieta— Šventosios širdies bazilika. Stulbinantys rūmai ir nuostabus Paryžiaus vaizdas lyg ant delno. O paskutinės dvi vietos…
Ar mėgsti lankytis Paryžiaus muziejuose?
- Man tai patinka. Į muziejus einu ir su draugais, ir viena. Kai būnu viena, įsigilinu į savo vidinį pasaulį. Tada stengiuosi nemąstyti apie nieką kita, įsigilinu į tai, ką matau. Ir net jei man nepatinka ekspozicija, bandau ją apžiūrėti visą, nes žinau, kad visada tai bus naudinga, net jei to ir nesitiki.
Kodėl myli Paryžių?
- Kaip minėjau anksčiau, jame yra daug galimybių tobulėti. Tai ne tik gyvas , bet ir be galo gražus, turintis unikalią architektūrą miestas. Paryžius yra miestas, skendintis poezijoje. Aš gyvenu Paryžiuje visą savo gyvenimą ir kaskart jame atrandu daug nauja.
Kodėl visi kalba, kad Paryžius yra meilės miestas?
- Iš tikrųjų niekada nesupratau, kodėl žmonės taip mano. Bet galbūt dėl to, kad Paryžius yra labai poetiškas miestas.
Ar visada gyvensi Paryžiuje, ar nesvajoji vieną dieną išvykti kitur?
- Tikrai norėčiau kažkada palikti Paryžių. Nenoriu čia gyventi visą savo gyvenimą. Norėčiau pasislėpusi kaime pajusti jo ramybę. Tačiau nežinau, ar tai išsipildys, tai parodys ateitis.
Kas yra Tavo mėgstamiausias menininkas?
- Turiu daug mėgstamų menininkų. Tačiau mano pats mėgstamiausias menininkas nuo vaikystės yra rašytojas, vardu François Place. Jo kūryba nukelia į fantazijos pasaulį.
Ar karantinas nesutrukdė piešti?
- Taip, kūriau ir karantino metu! Piešiau, dariau apyrankes, išmokau groti keletą dainų… Ir, žinoma, laikiausi visų karantino apribojimų!
Ar sudėtinga mokytis meno per online paskaitas?
- Taip, bet sudėtingiausia dėl to, kad dėstytojai nesiuntė mums užduočių. Buvo daug problemų bendraujant universiteto dėstytojams ir studentams.
Į kokią dailės sritį norėtum gilintis baigusi studijas?
- Pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skiriu grafiniam dizainui. Tai puikus derinys tarp meno ir komunikacijos. Galiu kurti CD viršelius, plakatus apie atlikėjus. Grafinio dizaino tikslas yra užfiksuoti žmogaus vidinį pasaulį ir bandyti perteikti jį klausytojui. Manau, kad gerai sukurtas grafinis dizainas gali skatinti klausytis muzikos.
Kokį geriausią patarimą esi sau davusi?
- Skambės nuvalkiotai, bet nekreipti dėmesio į kitų žmonių nuomonę. Svarbu gerbti vienam kitą, net jei kartais nesutinkame. Bet aš manau, kad kartais mums turėtų per daug nerūpėti, ką kiti žmonės mano apie mus, kad tai nesustabdytų mūsų asmeninio tobulėjimo.
Ar yra dalykas, kurį visada norėjai išbandyti, bet neišdrįsai?
- Gal pabandyti save išreikšti per šokį…
Ar norėtum ateityje surengti savo parodą?
- Tai būtų nuostabu! Pristatyčiau grafinį dizainą, rodyčiau savo darbus ant CD viršelių, skrajučių , taip pat savo sukurtus muzikantų ar muzikos grupių plakatus.
Ko palinkėtum žmonėms, ieškantiems savęs meno pasaulyje?
- Niekada nesustoti ieškoti naujų patirčių. Niekada nenustoti ieškoti įkvėpimo. Be to, nebijoti parodyti savo darbų kitiems ir išdrįsti paklausti jų nuomonės. Kritika geriausiai padeda augti ir tobulėti.
Dėkoju už pokalbį. Sėkmės ieškant savęs!
I ki2 gimnazijos klasės mokinė Meda Bagdonavičiūtė, Žurnalistų klubo narė