--2020-05-27

Nuotoliniu būdu pakalbinome draugišką bei jaunatvišką Jono Jablonskio gimnazijos anglų mokytoją Saulių Skučą. Saulius – ypatingas mokytojas, mokantis 6 užsienio kalbas, besidomintis įvariomis kultūromis. Tai mokytojas, kuris visada kovos už naujoves mokyklose ir atsižvelgs į mokinių nuomones.

Koks buvote mokykloje, gal būdamas paaugliu svajojote apie kitokią profesiją?

                      Mokykloje mėgau mokytis, iš tikrųjų buvo įdomu. Galbūt tai lėmė faktas, jog nebuvo tiek informacijos, lengvai prieinamos vienu mygtuko paspaudimu? Tiesą sakant, visuomet norėjau būti mokytoju, nuo pat pirmos klasės – man mokykla patiko, tad ir likau dirbti šioje srityje.

Koks Jūsų kelias iki mokytojo darbo?

                      Drįstu pasakyti, kad kelias buvo tiesus ir gan paprastas – pirmąjį savo darbą gavau dar nespėjęs baigti mokyklos, dvyliktoje klasėje. Kadangi tuo metu labai trūko anglų kalbos mokytojų, o aš kaip tik ruošiausi studijuoti šį dalyką, buvau pakviestas likti mokykloje. Pradžiai – vos porai pamokų per savaitę, tačiau jau po kelių mėnesių teko rimčiau įsitraukti į šią veiklą. Dirbau mokytoju visą studijų laikotarpį, derinau studijas universitete su darbu mokykloje.            

Kaip pasikeitė Jono Jablonskio gimnazija Jums dirbant čia mokytoju?

                      Per pastaruosius keletą metų mokykla pasikeitė neatpažįstamai – ne tik remontai, stiklinės durys ir renovuotos erdvės, tačiau kito ir pati mokyklos filosofija. Šiandien mokykloje laukiami aštuonias klases baigę moksleiviai, kurie turi nuspręsti, kokioje klasėje – angliškoje, vokiškoje, kūrybinių industrijų, verslumo, tarptautinio bakalaureato, akademinėje jie nori mokytis. Gimnazijoje sudarytos sąlygos kiekvienam moksleiviui siekti pačių geriausių rezultatų pagal savo pomėgius, gebėjimus ir ateities planus.

Esate Jablonskio gimnazijoje jau kažkada dirbęs, bet po to išėjęs kitur. Kas lėmė apsisprendimą grįžti?

                      Grįžti į Jablonskio gimnaziją paskatino tai, kad nuo 2018 m. gimnazija rimtai ėmėsi siekti tarptautinio pripažinimo ir įsitraukė į dvikalbio ugdymo, vėliau – ir į Tarptautinio bakalaureato veiklą, o 2020 m. tapome pilnaverte, akredituota Tarptautinio bakalaureato mokykla. Ši veikla, nors ir sudėtinga, ir daug laiko bei pastangų reikalaujanti, tačiau pasirodė man įdomi ir tai paskatino sugrįžti. 

Kokios naujovės padaro Jono Jablonskio gimnaziją išskirtinę?

                      Be abejo, dvikalbis ugdymas, tikriausiai, viena iš Jablonskio gimnaziją iš kitų išskiriančių naujovių. Toli gražu ne kiekviena gimnazija gali tuo pasigirti. Be to, kaip minėjau, skirtingos klasės sudaro sąlygas vaikams mokytis pagal savo pomėgius, o tai taip pat išskiria šią gimnaziją iš kitų. Vienas iš įdomesnių išskirtinumų – germanistikos klasė, kurioje gali mokytis ir vaikai, niekada nesimokę vokiečių kalbos, ir tie, kurie ją tęsia (kadangi sudaromos atskiros grupės). Šiandieniniame pasaulyje, kuriame tikrai didelė dalis žmonių puikiai moka anglų kalbą, mokėti gerai dar vieną kalbą yra didžiulis privalumas. Pažiūrėkite vien darbo skelbimuose, kaip skiriasi siūlomas atlyginimas vokiškai kalbantiems darbuotojams – nustebsite!

Dėl ko čia verta mokytis šiuolaikiniam vaikui?

                      Sakyčiau, kad pagrindinė priežastis, dėl ko verta mokytis šioje gimnazijoje – tai rami, tolerantiška, į mokslus ir ateities galimybes orientuota aplinka, leidžianti kiekvienam siekti savų tikslų: nesvarbu, ar tu gabus kalboms, ar menams, ar gamtos mokslams – kiekvienas čia gali surasti tai, kuo domisi, kas „veža“ ir kas gali tapti tavo gyvenimo kryptimi, ar tai būtų medicina, architektūra, fizika ar zoologija. Gimnazijoje dirba puikus, savo darbą išmanantis mokytojų kolektyvas, kuriam vadovauja puiki direktorė. Manau, visos šios priežastys lemia, kad mokytis čia tikrai verta.

Jablonskio gimnazija turi germanistikos klasę, tai naujovė Lietuvos mokyklose. Kokia šios klasės ateitis ir kokia Jūsų patirtis dirbant su germanistikos klase?

                      Germanistikos klasės išskirtinumas – tai, kad moksleiviai, mokydamiesi valstybinėje mokykloje ir įgydami bendrąjį išsilavinimą, turi galimybę rimtai mokytis vokiečių kalbos – jiems skirtas didesnis vokiečių kalbos pamokų skaičius per savaitę. Taip pat, germanistikos klasės moksleiviai dalyvauja projektinėse veiklose su Vokietijos mokyklomis, vaidina vokiškame teatre, turi galimybę lankyti vokiečių kalbos būrelį. Kitaip sakant, jų veikla orientuota į vokiečių kalbos išmokimą ir panaudojimą kasdienėje veikloje. Baigę mūsų gimnaziją, germanistikos klasės moksleiviai gerai šnekės vokiškai, turės galimybę pasinaudoti įvairiomis programomis, stipendijomis ir projektais, kurie skirti vokiečių kalba kalbantiems žmonėms, pavyzdžiui, studijų Vokietijoje, Austrijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje galimybėmis. Žinoma, nekalbant apie galimybes laisvai keliauti po visą Vidurio ir Vakarų Europą. Beje, vokiečių kalba – populiauriausia Europoje, t.y. mūsų žemyne daugiau žmonių kalba vokiškai savo gimtąja kalba nei kitomis kalbomis.

                      Dirbant su germanistikos klase, mokomės analizuodami ir lygindami anglų kalbos reiškinius su vokiečių kalba – kadangi aš pat vokiškai kalbu, man nėra sudėtinga tai daryti. O moksleiviams tampa šiek tiek paprasčiau (tikiuosi) suvokti germaniškų kalbų – anglų ir vokiečių – panašumus ir skirtumus.  

Koks vienas iš smagiausių prisiminimų dirbant mokytoju?

                      Smagiausi prisiminimai visuomet susiję su išvykomis su moksleiviais. Tikiuosi, kai baigsis karantino laikotarpis, tęsime keliones!

Kokie Jūsų didžiausi išbandymai dirbant mokytoju?

                      Didžiausias išbandymas – prisiversti taisyti mokinių darbus…

Kur matote save po 5 ar 10 metų?

                      Manau, Jono Jablonskio gimnazijoje!

Anglų kalbos mokytoją kalbino II dv gimnazijos klasės mokinė Milda Gadliauskaitė

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas