--2015-11-28

Neseniai turėjome progą pakalbinti mūsų gimnazijos parlamento pirmininkę, 4c klases mokinę Miglę Rakitaitę. Interviu teko daryti vis įsiterpiant atsigaivinti panorusiems mokiniams ir mokytojams, nes tik Miglei gavus laisvo laiko jį užpildo kažkokia veikla, šiuo atveju – natūraliai spaustų sulčių pardavimas mūsų gimnazijos trečiajame aukšte. Būtent tokia yra Miglė – veltui neeikvojanti laiko, prisidedanti prie įvairių projektų, nebijanti iššūkių bei galimybių tobulėti. Jos gyvenimo patirtis Lietuvoje ir JAV, patarimai jums bei dar daugiau pateikiami šiame mūsų interviu.

Migle, esi mūsų parlamento pirmininkė, LIMUN direktorė Kaune bei apskritai viena iš aktyviausių moksleivių mūsų gimnazijoje. Ar nuo mažens buvai tokia? O galbūt kažkas lėmė tokį gyvenimo būdo pasirinkimą?

Nuo mažens buvau tokia. Pirmasis dalykas, kurį pamilau, buvo teatras, dar vaikystėje pradėjau lankyti būrelį „Mano teatras“. Vėliau supratau, kad noriu muzikuoti, taigi pradėjau groti kanklėmis bei būgnais. Galų gale, atėjusi į Jono Jablonskio gimnaziją pamilau užsienio kalbas ir būtent dėl šios priežasties įstojau į debatų klubą, kuris iki šiol atveria vis naujus puslapius mano gyvenime.

Kodėl, manai, svarbu šiandieniniame pasaulyje būti aktyviam, įsitraukti į įvairias veiklas? Ką tau tai suteikia asmeniškai?

Būti aktyviam svarbu tam, kad geriau pažintum save. Kadangi pati esu abiturientė, iš bendraamžių nuolat girdžiu apie pasimetimą, nežinojimą, ką daryt, kur studijuoti, ir man nuoširdžiai gaila, kad jie neišnaudoja visų galimybių, neišbando savęs… Manau, nuo pat vaikystės yra svarbu kuo nors užsiimti, bandyti atrasti save, nesvarbu, kokioje sferoje tai vyktų. Beje, tiek mūsų mieste, tiek gimnazijoje veiklų pasirinkimas yra milžiniškas, ir niekada nėra vėlu prisijungti prie mūsų debatų klubo ar parlamento. Svarbiausia yra nebijoti ir perlipti save.

Organizuoji įvairius renginius, pvz., LIMUN. Ar tai viena iš tavo aktyvios veiklos apraiškų, ar tiesiog jauti pareigą skatinti šį ir panašius renginius?

Iš tiesų, planuoju savo gyvenimą sieti su tarptautiniais ryšiais ir diplomatija, taigi meluočiau sakydama, kad visa šia veikla užsiimu vien iš savo geros valios. Tačiau taip pat praleidusi metus JAV, pasisėmusi patirties ten bei būdama mūsų gimnazijos prezidente, jaučiu pareigą visus informuoti, kokias dideles galimybes turi kiekvienas, siekiantis savo tikslų.

Net metus praleidai už Atlanto, mokeisi JAV. Kokią patirtį įgijai? Kaip šie metai prisidėjo prie tavo pasaulėžiūros formavimosi?

Norint atsakyti į šį klausimą, turbūt, tektų parašyti knygą, nes tiek nuotykiai, tiek kultūriniai ypatumai, įvairūs suvokimai, kuriuos parsivežiau iš ten, yra begaliniai. Bet svarbiausia, manau, buvo ta suteikta proga palyginti savo gimtinę su pirmaujančia šalimi pasaulyje, ir gautas įkvėpimas ką nors toje gimtinėje pakeisti. Taip pat įvairi kultūrinė patirtis, pvz., vieną kartą man paklausus bendraklasio, ar jis yra respublikonas ar demokratas, sulaukiau panašios reakcijos, kurią Lietuvoje sulauktum už klausimą „Kiek jums metų?“.

Tačiau visa tai tik didino mano patirtį ir leido geriau suprasti pasaulį bei jame gyvenančias skirtingas tautas, rases, bendruomenes.

Girdime, kaip daugelis kalba apie JAV kaip apie savo svajonių šalį, savo tikslą. O galbūt ši šalis yra kiek kitokia, nei mes įsivaizduojame?

Manau, kiekvienas žmogus turėtų gerai pamąstyti prieš sakydamas, kad JAV yra jo svajonių šalis, gerai pagalvoti, ko tikisi iš jos. Žinoma, JAV tikrai yra galimybių šalis ir meluočiau sakydama, kad tai nėra tiesa, bet kiekvienas žmogus ieško skirtingų dalykų ir, jei tam žmogui labiau patinka gyventi mažesnėje šalyje arba arčiau savo šeimos, JAV nebūtų pats geriausias pasirinkimas. Asmeniškai man neiškilo sunkumų palikti Lietuvą, nes ir mano pačios sesuo šiuo metu gyvena užsienyje. Taigi, manau, kad JAV neturėtų būti objektyviai pateikiama kaip svajonių šalis , bet kiekvienas turėtų atrasti tą svajonę individualiai. Bet vis dėlto visuose Holivudo filmuose tikrai yra nemažai tiesos.

Daugelis neigiamai atsiliepia apie Lietuvos švietimo sistemą? Ar JAV situacija kitokia?

Kadangi pati JAV mokiausi privačioje mokykloje, tai situacija šiek tiek skyrėsi nuo likusios sistemos. Įspūdį paliko labai stiprus Alumni klubas, kuris padeda mokiniams: baigus mokyklą, galima atsidėkoti pinigais . Šitaip surenkama nemažai lėšų, kurios suteikia galimybes mokiniams keliauti, daryti projektus bei praleisti atostogas visiškai kitaip nei įprasta mūsų šalyje. Taip pat labai didelis dėmesys skiriamas sportui – kiekvienam mokiniui yra privalomi 3 sezoniniai sportai, žinoma, suteikiamas didžiulis pasirinkimas.

Taip pat pamokų sudarinėjimas yra visiškai nesusijęs su tavo metais, o atsižvelgiama tik į pasiektą lygį, taigi, būdamas devintoku, gali sėdėti venoje pamokoje su dvyliktoku. Manau, tai mažina susiskirstymą bei puikiai pasidarbuoja panaikinant taip Lietuvos mokyklose populiarų stereotipą, jog vyresnieji yra protingesni už jaunesniuosius. Be to, galiu patikinti, kad kiekvienas mokinys Amerikoje myli savo mokyklą, o tai yra viso pasaulio mokyklų pats didžiausias noras.

Esi viena geriausių debatininkių Lietuvoje. Kas lemia tokią meilę ir atsidavimą šiam užsiėmimui?

Turbūt, suvokimas, kad tai man atveria labai daug kelių ir galimybę spręsti globalines problemas. Kai pirmą kartą su debatų klubu išvykau į užsienį (Estiją) ir supratau, kiek naujų draugų susiradau iš įvairių šalių, kultūrų ir kaip mums visus vienija debatai, pamėgau šį užsiėmimą. Supratau, jog žmones iš viso pasaulio jungia tos pačios problemos, o man asmeniškai jų sprendimo ieškojimas ir bandymas bendrai prisidėti prie pasaulio gerovės yra neįkainojamas.

Kodėl pasirinkai būtent Jono Jablonskio gimnaziją? Ar tavo lūkesčiai buvo pateisinti?

Iš tikrųjų pasirinkau todėl, kad turėjau abiturientų draugų, rekomendavusių šią gimnaziją kaip atvirą idėjoms, skatinančią išskirtinumą. Atėjusi į Jablonskio gimnaziją tikrai nenusivyliau, ko gero, dėl to, jog ji man padėjo atrasti tiek debatus, tiek aplankyti kitas užsienio šalis. Taip pat norėčiau pasidžiaugti, jog mokyklos administracija organizuoja vis daugiau renginių ir suteikia vis daugiau laisvių mokiniams patiems organizuoti. Kaip vienas iš pavyzdžių būtų neseniai įvykęs Helovino vakarėlis, kurį Lietuvoje yra ganėtinai sunku pateikti viešojoje visuomenėje kaip smagią ir nežalingą šventę. Turėjome įvairių problemų ir su žiniasklaida, bet džiugu, kad visa administracija išliko stipri ir nepakeitė savo liberalios politikos mokinių atžvilgiu.

Ko palinkėtum kitiems mokiniams?

Ko gero, palinkėčiau mokiniams nebijoti išsakyti savo idėjų, nes mokykla leidžia tai daryti, reikia nebijoti siekti tikslų bei padėti tai padaryti savo bendraklasiams. Svarbu nelikti abejingiems ir jungtis prie įvairių veiklų, nepraeiti pro šalį, nes vėliau mūsų tikslai ir svajonės gali pasielgti taip pat.

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas