--2016-05-05

Vos tik radę laisvę minutę trokštame keliauti, atrasti ir pažinti naujas vietas. Artėjant vasarai, turbūt, vis dažniau apie tai susimąstome. Šį kartą savo patirtimi ir mintimis apie keliones dalinasi mūsų gimnazijos mokinė Ieva Barzdžiūtė.

Ieva, keliauji su tėvais nuo pat vaikystės, esi aplankiusi begalę šalių. Kas tau yra kelionė? Ar džiaugiesi, jog tėvai tave dar visai nedidelę vežėsi į įvairias pasaulio vietas ir supažindino su kitų šalių kultūra?

Esu be galo dėkinga savo tėvams, kad suteikė man galimybę pamatyti tiek daug pasaulio… Aplankiau daugiau nei 30 šalių visame pasaulyje, ir dėl to esu labai laiminga. Man kelionės – tai ne tik įspūdžiai, nuotykiai, bendravimas su įvairiais žmonėmis, bet ir savęs pažinimas. Kelionės padeda man atrasti save, suvokti, ko iš tiesų trokštu gyvenime. Žiūrėdama į praeitį, galiu drąsiai teigti, kad būtent kelionės užaugino mane kaip asmenybę, tad ateityje svajoju taip pat kuo daugiau keliauti.

ieva_3

Ar kurioje nors kelionėje teko paragauti įdomių patiekalų? Kurios šalies maistas buvo skaniausias? O galbūt neskaniausias?

Visur, kur tik keliaudavau, stengdavausi paragauti kuo daugiau įvairių patiekalų, nes manau, jog norint pažinti kitą kultūrą reikia pažinti ir jos maistą. Iš tiesų galvojau, jog niekad nemėgsiu indiškų patiekalų, bet praeitais metais Filipinuose paragavusi supratau, kad jis man visai patinka. Mėgstu labai įvairų gatvės maistą, kuris būna ruošiamas gatvelėse. Tikrai nėra taip, kad keliaudama lankausi greito maisto restoranuose. Keliaujant po įvairius kraštus, taip pat pasikeitė ir mūsų namų virtuvė. Mama dažnai gamina meksikietiškus arba Azijos virtuvės patiekalus. Prisimenu, kai buvau netoli Meksikos, Karibų jūros pakrantėje, teko ragauti patiekalų, kurie tikrai atrodydavo skanūs, tačiau buvo per aštrūs. Labiausiai man nepatiko vakarienė Singapūre, pati nežinojau, kas ten yra, bet tėvai sakė, kad bus skanu. Bet paragavusi galvojau, kad apsivemsiu.

Aplankei beveik visus pasaulio žemynus. Kuriame patiko labiausiai ir kur norėtum grįžti? Ar dar liko vietų, kurias norėtum pamatyti?

Aišku, kad liko, labai daug.  Kuo daugiau pamatau, tuo labiau suprantu, kiek daug dar liko neaplankytų vietų. Šiaip negaliu išsirinkti vieno žemyno. Man iš tikrųjų labai patinka Rytų šalys :  Indonezija, Filipinai. Jų kultūra mane labai žavi. Taip pat man labai patiko ir kitapus Atlanto esanti Amerika. Iš tiesų, kiekviena šalis turi savotišką kultūrą, todėl negaliu kažkurios išskirti.

Kelionėse daugelis patiria įvairių nuotykių. Gal gali papasakoti kokį nors įsimintiną ar šmaikštų nutikimą, įvykusį kelionėje?

Prieš porą mėnesių teko lankytis Argentinoje, pas giminaičius. Patyrėme daug įvairių nuotykių. Buvo labai sunku keliauti vienoje mašinoje, kiekvieną dieną nuvažiuodavom maždaug 800km ir dėl nuovargio atsirasdavo ir nesutarimų, ir pykčių. Kadangi giminaičiai nebuvo mums jokių viešbučių užsakę, tai, kai atvažiuodavom į kokį nors miestelį, tekdavo ieškoti, kur apsistoti. Pamenu, vieną naktį neradom nakvynės, nes visur buvo labai daug žmonių. Tai nieko neliko kaip tik toliau visą naktį keliauti mašinoje. Manau, visi tokie nutikimai sukuria įvairių prisiminimų ir palieka neišdildomų įspūdžių.

ieva_1

Ar pati planuoji visas išvykas? Kaip tai vyksta? Kokių patarimų galėtum duoti kitiems planuojant keliones?

Keliones visada planuoja mano mama, nes jai tai kaip hobis. Jei pavyksta, tai dažniausiai į priekį būna suplanuota bent pora kelionių. Šiuo metu mama ieško bilietų, todėl dar nežinau, kur vyksime artimiausiu metu. Šiaip mama pati ieško bilietų,viešbučių bei įdomių vietų. Patarimas, kurį galėčiau duoti, tai kuo mažiau vykti su kelionių agentūromis, kurios viską už tave suplanuoja. Geriau viską daryti pačiam – planuoti, apžiūrėti, nes keliaujant su tomis grupėmis pamatai  netikrą šalies pusę.

Nuo mažens pradėjai lankyti karatė. Kas paskatino pasirinkti tokį nelabai mergaitišką sportą? Ar džiaugiesi, jog pasirinkai šią sporto šaką?

Paskatino tai tikriausiai tėtis, nes yra didžiulis šio sporto fanas. Brolis anksčiau lankė karatė ir mes su tėčiu kartu važiuodavome jo pasiimti. Na, ir vieną kartą, mums atvažiavus pasiimti brolio, treneris pasiūlė pabandyti, sakė, jeigu nepatiks, galėsi išeisi po pirmos treniruotės. Kai atėjau, tai ir neišeinu jau dešimt metų.  

Gal gali pasigirti savo didžiausiais laimėjimais?

Didžiausias laimėjimas – tai, tikriausiai, Europos čempionė. O šiaip esu penkis kartus Lietuvos čempionė, Šveicarijoje buvau pirma kovose ir katose . Šį savaitgalį pirmąkart dalyvavau Jaunimo Lietuvos čempionate ir užėmiau antrąją vietą. Labai dėl to džiaugiuosi, nes kaip pirmą kartą,tai pasiekiau ganėtinai gerą rezultatą.

ieva_2

Ar planuoji savo ateitį sieti su karatė arba kelionėmis? O galbūt jau išsirinkai savo svajonių profesiją? Jei ne paslaptis, kur planuoji stoti?

Šiuo metu bandau įstoti į universitetus Anglijoje, Prancūzijoje ir, žinoma, Lietuvoje, jei nepavyktų išvykti į užsienį. Šiaip mano svajonių šalis, kurioje norėčiau gyventi ir studijuoti, yra Prancūzija, todėl tikiuosi, kad įstosiu į European studies. Pirmus trejus metus studijos yra tokios apibendrintos, moko Europos istorijos, literatūros, ekonomikos,  o vėliau jau specializuojasi. Man patinka toks studijų tipas, nes esu šiek tiek sutrikusi, nežinau, kuriuo keliu eiti. O dėl karatė dar nesu tikra. Neseniai dalyvavau varžybose ir  gavau kelialapį į Europos čempionatą, kuris vyks šį rudenį. Tad jeigu liksiu Lietuvoje, žinoma, ruošiuos, nežadu šio sporto apleisti, bet jeigu išvyksiu į užsienį, tai manau ieškosiu kažkokio sporto klubo, kur galėčiau tęsti savo veiklą. Arba galvoju įkurti mažų vaikų karatė klubą, nors čia labiau mano galimi ateities planai.  

Šie metai paskutiniai Jono Jablonskio gimnazijoje. Ar esi laiminga, būdama šios mokyklos dalimi? Ko galėtum palinkėti visiems jablonskiečiams ir ateinančioms kartoms?

Esu labai laiminga, jog atėjau į šią mokyklą, nes susiradau daug draugų, ir labai tikiuosi, jog visam gyvenimui. Taip pat susiradau ir mylimąjį, su kuriuo tikiuosi praleisti savo likusį gyvenimą. O jablonskiečiams palinkėčiau nenustoti svajoti ir visada siekti savo užsibrėžtų tikslų bei nepamiršti keliauti.

Na, ir paskutinis klausimas, galbūt turi kokį nors savo gyvenimo moto, kuriuo vadovaujiesi?

Hmm.. Turbūt geriausias, kurį galiu dabar prisiminti, tai „Svajok taip, tarsi būtum nemirtingas, o gyvenk taip, tarsi mirtum šiandien.“

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas