--2016-04-21

Gintaras – vienas iš daugelio vaikinų besidominčių automobiliais ir mechanika.  Bet ne kiekvienas jų gali pasigirti čempionų titulais. Savo patirtimi ir pasakojimais Gintaras su mumis pasidalino interviu metu.

Prisistatyk.

Sveiki, esu Gintaras Marcinkus. Man 18 metų. Kaip žinia, mokausi JJG. Daugelis jau žino, kad užsiimu motorlaivių sportu bei  domiuosi technika. Jei kam nors iškyla kokios nors problemos automobilio techniniais klausimais, tiesiog visi įpratę kreiptis į mane. Dirbtuvės – tai antri mano namai. Čia praleidžiu nemažai savo laisvo laiko (beveik visą), nes ten su tėčiu ir seneliu ruošiame savo sportinę techniką. Taip pat nevengiu „pasikrapštyti“ prie automobilių, pradedant nuo įvairiausių detalių restauravimo iki naujų gaminimo. Retkarčiais trasoje pasirodau ne tik vandenyje, bet ir ant žemės  – su sportui ruoštu automobiliu.

Nuo 9 klasės mokaisi JJG. Ar iškart žinojai, kad ateisi būtent čia? Kas lėmė tokį apsisprendimą?

Šį apsisprendimą priėmėme su keliais klasės draugais, kad būtent čia reiktų praleisti paskutiniuosius ketverius mokslo metus. Tai įvyko kažkur septintos klasės pabaigoje, galvojome, kad bus smagiau visiems kartu tęsti mokslus, nors vėliau mus išmėtė po skirtingas klases. Aišku, domėjomės ir mokyklos kokybe, ir reitingais. Jie mūsų nenuvylė ir į aštuntą klasę žengiau tvirtai žinodamas, kur  noriu mokytis ateityje.

Kaip sekasi mokslai? Kokie dalykai yra arčiausiai širdies?

Mhmmm… Mokslai… Mano nuomone, mokslai man sekasi neypatingai gerai, bet ir tikrai neblogai. Skaičius devyni su dešimtosiomis elektroninio dienyno bendrojo vidurkio lentelėje rodo, kad dar nesu visiškas neišmanėlis, vienintelė bėda „ponia“ matematika. Ji it ypatingo svorio magnetas traukia mano vidurkį žemyn. Vienos ryškios lyderės tarp disciplinų neturiu, bet labiausiai patinka fizika ir technologijos. Mokslas, kuris paaiškina, kaip ir kodėl viskas vyksta mūsų planetoje, tai fizika. Būtent dėl to ir patinka šis dalykas. Technologijos – tai mano sritis. Per pamokas jaučiuosi kaip žuvis vandeny, nes su daugeliu dėstomų dalykų esu susipažinęs nuo pat mažumės.

Ar patinka aplinka, žmonės? Kuo ji skiriasi nuo tavo buvusios mokyklos?

Tik atėjus į šią gimnaziją susidarė įspūdis, kad patekau ten, kur norėjau. Apsilankęs kabinetuose ir apžiūrėjęs aplinką, supratau, kad mokymosi sąlygos čia bus itin geros. Palyginus mano senąją mokyklą su JJG, tai tas pats kaip lygintume „Opel“ ir „Ferrari” markės automobilius, o jų palyginti neįmanoma. Tas pats ir su mokyklomis. JJG yra žymiai labiau pažengusi visais aspektais už mano senąją.

Papasakok apie savo sportą.

Motorlaivių sportas – tai turbūt vienintelė tema, kuria galėčiau šnekėti 24 valandas per parą. Čia man minčių tikrai nepritrūktų, ne taip kaip lietuvių kalbos rašiniuose. Aišku, apie šį sportą galiu kalbėti ir kalbėti iki įvairiausių subtilybių, bet pasistengsiu apibūdinti jį trumpai drūtai.  Tai greičiausiai vienas iš pavojingiausių sportų, kurie priklauso techninėms sporto šakoms. Čia motorlaivių greitis svyruoja nuo 70 iki 200 km/h ir daugiau. Iš fizikos žinome, kad tokiame greityje vanduo virsta jau ne skystu kūnu, o labiau panašėja į asfalto dangą. Aš dalyvauju OSY-400 klasėje. Daugeliui ji yra labai neįprasta, nes laivas čia valdomas atsigulus galva į priekį. Taip, darbas vyksta tik rankomis: dešine ranka vairuoju, o kairė spaudžia akseleratoriaus rankeną. Mano laivo maksimalus greitis yra 106km/h. Laivo korpusas pagamintas iš plastmasės ir tesveria tik 108 kilogramus, įskaitant variklį.

gintaras2

Kaip kilo susidomėjimas šia sporto šaka?

Susidomėjimas tikriausiai ne kilo, o tiesiog jau buvo įaugęs man į kraują. Juk mano senelis dalyvavo mėgėjų ralyje. Taip pat gražių laimėjimų netrūksta ir mano tėčio kolekcijoje. Savo karjerą pradėjęs kartingu, vėliau persėdo į automobilį ir dalyvavo Rali-kroso varžybose.  Šioje kategorijoje tapo Lietuvos čempionu ir galėjo didžiuotis vienu iš Lietuvos automobilių sporto meistro titulą turinčių žmonių. Po automobilių sporto praėjus pusmečio pertraukai tėtis ilgai ištverti negalėjo – nusipirko motorlaivį ir taip sėkmingai iš automobilių sporto persikraustėme į švaresnę ir ramesnę aplinką prie vandens. Tikriausiai todėl ir mano kraujagyslėmis teka ne kraujas, o benzinas.

Ką jau esi pasiekęs ir kokius tikslus keli sau ateity?

Pasiekimų kraitis nėra labai didelis, bet ir tikrai nemažas. Per 5 metus būdamas šiame sporte esu tapęs 4 kartus Lietuvos čempionu, 3 kartus vicečempionu. Taip pat buvau išrinktas geriausiu 2015 metų motorlaivių sportininku, o tai mane labai džiugina. Ne naujokas esu tarptautiniuose vandenyse. Jaunių klasėje 2012 metais buvau penktas Europoje. Vėliau palypėjęs į aukštesniąją, jau anksčiau minėtą OSY-400 , klasę 2013m. sezono pabaigoje iš pirmų varžybų šioje klasėje parsivežiau pirmąjį Lietuvos čempiono titulą. 2014m. sezone pradėjau dalyvauti tarptautinėse varžybose ir būdamas jauniausias dalyvis Europos čempionate sugebėjau įkąsti seniems vilkams, kurie varžosi šioje klasėje ne pirmus ir toli gražu ne trečius metus. Taigi, Europos čempionate užėmiau 4 vietą. Po varžybų visi į mane žiūrėjo jau ne kaip į „kažkokį pyplį“ iš Lietuvos, o jau kaip lygiavertį varžovą, kuris sugeba „užvirti“ aistras daugkartiniams čempionams. Tame sezone taip pat tapau ir Latvijos čempionu ir Estijos čempionate užėmiau 3 vietą. 2015 metais Europos čempionate buvau penktas, o pirmą kartą dalyvaudamas Pasaulio čempionate šioje klasėje užėmiau garbingą ketvirtąją vietą.

Papasakok baisiausią/ekstremaliausią įvykį sporte.

Kažkokių labai jau baisių situacijų nesu turėjęs. Esu patyręs kelias nežymias avarijas, kurios šiek tiek pažeidė mano laivą. Vis dėlto ekstremaliausios situacijos toli ieškoti nereikia. Viskas vyko Kauno mariose, kai užėmęs tinkamą poziciją posūkyje bakstelėjau priešininką ir pastarasis apvirto. Tai turbūt kurioziškiausia situacija iš mano sportinės karjeros.

Jei reiktų rinktis tarp sporto ir mokslo, ką pasirinktum? Kodėl?

Jeigu gyvenčiau ne Lietuvoje, tai tikriausiai 100% būtų sportininko karjera, bet Lietuvoje tai padaryti labai sunku. Čia gyventi iš to neįmanoma. Rėmėjų gretos irgi labai siauros, tad visi pinigai –  tai šeimos biudžetas. Taigi, tenka skirti pirmenybę mokslui.

Ar savo ateitį sieji su šia sporto šaka?

Be abejo, norėčiau savo sportininko karjerą tęsti ir ateityje, jeigu bus bent menkiausia galimybė.

Koks tėvų požiūris, kai jų sūnus užsiima ekstremalia sporto šaka?

Mūsų šeimoje „madas diktuoja“ vyrai, tai mamos, sesės ir močiučių požiūris į sportą nesiskiria. Užsiimdamas  šia sporto šaka sulaukiu visų artimųjų palaikymo.

Įvardink tris mėgstamiausius dalykus savo gyvenime.

Motorlaivių sportas, automobiliai ir jų sportas bei buvimas su draugais.

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas