Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje išties yra daug kūrybingų žmonių – muzikantų, šokėjų, dainininkų ir dailininkų. Vienas iš jų yra ir dailininkas Gajus Eidiejus, prieš metus baigęs Jono Jablonskio gimnaziją. Apie savo patirtį kūrybos pasaulyje dalijasi ir su mumis.
Prisistatyk
Jono Jablonskio gimnaziją baigiau 2015 metais. Šiuo metu Londone studijuoju iliustraciją bei vizualines komunikacijas.
Papasakok, kaip susidomėjai daile. Kaip atradai šį užsiėmimą?
Kiek pamenu, kūrybiškas buvau nuo mažens. Tačiau tikrąją kūrybos vertę atradau būdamas šešiolikos. Vieną naktį, supratęs, kad negalėsiu užmigti, paėmiau teptuką ir ėmiau tapyti. Paryčiui užbaigiau trečią abstraktų paveikslą ir taip lyg nusimečiau milžinišką naštą nuo pečių. Keistai jaučiau, kad kūryba man padėjo gyti. Ir nuo to laiko matau tik kelią į priekį.
Kas tavoji mūza?
Nėra tokio vieno įkvėpimo šaltinio. Sakyčiau, jų yra labai daug ir įvairių. Tai gali būti gamta, gali būti žmogus, gali būti netgi pojūtis, daina ar filmas.
Lietuvoje buvai surengęs savo darbų parodą. Papasakok apie ją.
Susipažinau su jaunu verslininku Dovydu Šabūnu, kuris gerai pažinojo „Vero Cafe” kavinės savininkus, o aš tuo metu kaip tik ieškojau patalpų savo parodai. Susitaręs su savininkais suorganizavau parodą „Iš arčiau”, kurioje buvo eksponuojami mano darbų originalai.
Kokie tavo ateities planai? Gal planuoji grįžti į Lietuvą?
Šiuo metu retušuoju savo sukauptą portfolio, ketinu užsiimti print’ų pardavimais, taip pat ketinu surengti savo antrą solinę parodą Vilniuje.
Prisimenu, kad fotografavai. Dar vis užsiimi šiuo hobiu?
Taip, kažkada dariau fotosesijas, tai buvo labai nebloga praktika, teko susipažinti su daug gražių žmonių, tačiau dabar labiau koncentruojuosi ties kūryba ant lapo.
Esi ne kartą piešęs ant mokyklos sienų. Kaip gavai direktoriaus Vytauto Gylio leidimą? Galbūt koks sandėris?
Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti (juokiasi).
Kaip mokytojai ir mokiniai reagavo į tavo piešinius ant sienų?
Pamenu, kai nupurškiau pirmą darbą rūbinėje, pirmadienį joje buvo mažas žmonių kamštis. Dauguma stebėjosi, kas čia toks drįso išniokoti niekuo nenusikaltusią sieną. Iš tikrųjų džiaugiuosi išgirdęs tiek daug teigiamų atsiliepimų. Labai smagu ką nors palikti po savęs ateinančioms jablonskiečių kartoms.
Galbūt ir namie esi „išpuošęs” sienas?
Taip, namuose ant sienos turiu nusipurškęs tą patį pelėdžiuką, kuris yra ir gimnazijos rūbinėje.
Kurie tavo mėgstamiausi mokytojai? Kuris mokomasis dalykas labiausiai patiko?
Turėjau nuostabius mokytojus, dauguma jų buvo labai supratingi bei palaikantys. Mano auklėtoja buvo Nijolė Svitojienė, kuriai esu labai dėkingas už pagalbą abitūros metais, kai reikėjo priimti sunkiausius sprendimus. Iš dalykų turbūt labiausiai įsiminė gerbiamų mokytojų Laimos Gataveckienės bei Audronės Venslovienės vedamos kalbų pamokos. Pamokose būdavom skatinami siekti, domėtis daugiau nei tik tuo, kas pateikiama mokyklinėje programoje. Be šių mokytojų pamokos tikrai nebūtų buvusios tokios vertingos.
Kodėl atėjai į Kauno Jono Jablonskio gimnaziją?
Atkeliavau į Jono Jablonskio gimnaziją iš Kauno Dainavos vidurinės mokyklos. Tuo metu Dainavos vidurinė mokykla mažino klasių skaičių ir buvo naikinamos vienuoliktos bei dvyliktos klasės, tad jau aštuntoje klasėje nusprendžiau pereiti į gimnaziją. Ir galiu pasakyti, kad labai džiaugiuosi savo pasirinkimu.
Koks linksmiausias prisiminimas iš mokyklos laikų?
Tokių prisiminimų labai daug! (Juokiasi) Nuo krikštynų iki šimtadienio nuotykių tikrai nestigo. Vakarėliai sodybose, mokykloje organizuojamos šventės, įvairūs konkursai, protmūšiai. Šimtadienio afterparty‘je svaigūs šokiai iki paryčių, kažkur iš rankų į rankas keliaujantys mano Songoko supersajano plaukai, kuriuos buvau išsikirpęs šimtadienio oficialiam pasirodymui. Nuostabus laikas, puikūs žmonės ir žavios akimirkos, kurias nešiosiuosi visur su savimi, kad ir kur bebūčiau.
Ko palinkėtum jablonskiečiams?
Baigę šią gimnaziją kai kurie iš jūsų iškeliaus svetur. Nuoširdžiai linkiu – vertintikite tai, ką turite dabar, vėliau tikrai neturėsite tiek progų glaustai susiburti ir ruoštis įvairioms šventėms bei pasirodymams, organizuoti jaunatviškus vakarėlius bei pasibuvimus. Gimnazijoje esate tarp veržlių, ambicingų bendraamžių, tarp mokytojų, kurie aukoja savo laiką jums ir tik jums. Gyvenate pačius gražiausius gyvenimo metus, kai viskas taip nauja ir taip tikra, nepraraskite tos kibirkštėlės ir meilės gyvenimui.