--2016-05-18

Dauguma žmonių, ypač paauglių, net neįsivaizduoja savo dienos be muzikos: ji padeda susikaupti, pralinksmėti ar bent trumpam viską pamiršti. Bet nedaugelis yra susidūrę su muzikos kūrimu ir atlikimu. Savo patirtimi apie muzikos pasaulį dalijasi grupės „Attitude“ vokalistas Andrius Mackevičius, prieš ketverius metus baigęs Kauno Jono Jablonskio gimnaziją.

Kas paskatino tave tapti muzikantu? Galbūt baigei muzikos mokyklą?

Mokyklos laikais turėjau pakankamai daug užsiėmimų, norėjau išbandyt viską, kad suprasčiau, ką labiausiai noriu daryti ateityje. Su keliais draugais pradėjome groti, vaikščioti į koncertus, dalintis atrasta muzika, kol galiausiai ji tapo labai svarbi mano gyvenime. Tuo metu grojau būgnais, todėl norėdamas pagerinti grojimo įgūdžius, nors ir vėlokai, būdamas keturiolikos metų, įstojau į A.Kačanausko muzikos mokyklą, mušamųjų klasę. Tada įkūrėme grupę, kurioje ir dabar groju gitara, dainuoju, „įsisukau“ į daug kitokių muzikinių projektų, kol galiausiai baigiau mokyklą ir nebeliko klausimų: su kuo noriu sieti savo gyvenimą, aišku – muzika.

Tikriausiai muzika užima svarbią dalį tavo gyvenime. Tiesa?

Šiuo metu pakankamai didelę dalį mano gyvenimo taip pat užima ir padėklų nešiojimas (juokiasi).  Gyvenant Londone, kuris neseniai buvo pripažintas pačiu brangiausiu miestu pasaulyje,  tenka visai nemažai padirbėti kokį nors visai neįdomų darbą, na, bent jau man, kad sumokėčiau nuomą ir kitus mokesčius. Bet jei rimčiau, tai taip, visgi būtent dėl muzikos atkeliavau į šį miestą ir nenustodamas apie ją galvoju. Dabar, be grupės, prie ambicijų prisidėjo ir garso dizainas, o tai man asmeniškai darosi vis įdomiau. Su keliais draugais rimtai planuojame atidaryti savo Post-Produkcijos kompaniją, kartu, žinoma, nenustosime plėtoti ir grupės veiklos.

Koks tavo didžiausias muzikinis autoritetas? Kas tave įkvepia kurti?

Anksčiau apie tokį dalyką pagalvodavau, bet dabar jau apleidau šitą klausimą, nes atlikėjai nuolat atrodo vienas už kitą geresni. Geros muzikos tiek daug, kad man, rodos, neįmanoma išsirinkti, kas patinka labiausiai. O įkvepia kurti tai begalė dalykų – perklausytas geras albumas, pamatytas geras filmas, vaizdas, koks nors ypatingas incidentas – viskas! Net padėklų nešiojimas kartais įkvepia (juokiasi).

Kokia „Attitude“ grupės susikūrimo istorija? Kaip atradai savo bendraminčius?

Du iš jų buvo bendraklasiai (Laurynas ir Rytis), vienas (Brutenis) iš Garliavos vidurinės mokyklos, su kuriuo irgi buvome seniai pažįstami. Susikūrimo istorija ilga ir nuobodoka, jeigu trumpai, tai grojom, keitėmės vietomis, kol pagaliau sukūrėme tai, kas mums labai patiko ir norėjome tuo pasidalinti su kitais.

Ar sulaukėte daug pasiūlymų koncertuoti? Kur buvo pats įsimintiniausias koncertas?

Dabar jau sunku suskaičiuoti, kiek koncertų buvo… Daug, ypač po laimėjimo „Tamstos Garažas“ konkurse. Įsimintiniausias tai turbūt pasirodymas  „Tamsta“ festivalyje. Buvome įpusėję koncertą ant linguojančio „RedBull Tour Bus“ autobuso prieš maždaug porą šimtų žmonių, kai ant pagrindinės scenos begrojanti „Antis“ baigė savo pasirodymą. Milžiniška žmonių minia pradėjo judėti nuo pagrindinės scenos ir sustojo prie mūsiškės. Publikos garsumas, turbūt, buvo įsimintiniausias.

3

iš kairės: Laurynas, Brutenis, Andrius, Rytis

O koks buvo keisčiausias koncertas grupės istorijoje?

Tai buvo, rodos, trečias ar ketvirtas grupės pasirodymas. Kažkokiu būdu Brutenis (būgnininkas) suorganizavo mums pasirodymą Garliavos šventėje kaip renginio uždarymo grupei, per kurios pasirodymą turėjo pradėti šaudyti fejerverkai. Iš pradžių  tai skambėjo kaip puiki galimybė pasirodyti prieš didelę minią žmonių, kol neatkeliavome prie scenos. Pasirodo, mus apšildė grupė „Dinamika“, nuo kurios  publika, tikrąją tą žodžio prasme, kraustėsi iš proto. Man atrodo, mačiau kelis treningais apsirengusius vyriokus, verkiančius iš laimės. Prisiklausę istorijų, kaip kartais grupės būna apmėtomos akmenimis, šiaip ne taip užlipome ant scenos su savo „lengvai kitokia“ muzika. Ačiū Dievui, kad atkeliavo ir mūsų fanų,  atrodė, kad smagiai leido laiką, nes „marozų jūros“ veidai rodė visai kitokią mimiką. Akmenimis neapmėtė, bet kai atėjo metas iššauti fejerverkus, per pauzę, kurią padarėme paskutinėje savo dainoje, deja, jie neiššovė, nes tuo metu teritorijoje, kur turėjo būti iššaunami fejerverkai, mušėsi dvi gaujos.

Ar netrukdė muzika mokslams?

Man ne. Mokyklą baigiau neblogai, nors kartais ir tekdavo neiti į pamokas, bet kai jose būdavau, stengdavausi išnaudoti pamokos laiką, kiek įmanoma, naudingiau.

Kaip mokytojai reagavo į „Attitude“ susikūrimą?

Aš nepamenu, ar visi žinojo, jeigu atvirai. Užtat Sonata Radžiūnaitė labai padėjo, ypač pačioje pradžioje, kartais net nuveždavo į koncertus, kai dar būgnais grojau.

Baigę mokyklą, iškeliavote į Angliją. Kodėl? Galbūt gavote kokį pasiūlymą?

Jokių pasiūlymų neturėjome, tiesiog labai gerai sekėsi Lietuvoje, ypač paskutinę vasarą, todėl spontaniškai nusprendėme pabandyti įsisukt į Londono muzikinį pasaulį, kažko iš jo išmokti. Visi angliškai mokėjome, turėjome tvirtą viziją, pasitaupėme pinigų, turėjome draugą, kuris pradžioj priimtų pagyventi, ir su instrumentais ir kuprinėmis šokom į mikriuką ir išvažiavome.

Kaip priėmė „angliškoji“ publika? Geresnė ar blogesnė nei „lietuviškoji“?

Mes labai naiviai tikėjomės, kad greitai pradės rinktis panašios minios kaip Lietuvoje, tačiau pradžioje teko groti tuščiose salėse, nes niekas mūsų dar nežinojo. Kad užsidirbčiau pinigų, tapau gatvės muzikantu, o tai ypač pagerino grojimo įgūdžius, pakeitė pasaulėžiūrą ir įkvėpė pradėti rašyti, mano manymu, gerokai vertingesnę muziką. Kai pagaliau persiorientavome prie kitokio gyvenimo režimo nei Kaune, turėjom ir labai gerų koncertų, ypač 12Bar klube. Aš nelinkęs bendrai išskirti didelių kiekių žmonių, todėl sunku pasakyti, kuri publika geresnė. Abi geros.

4

iš kairės: Laurynas, Andrius, Brutenis, Rytis

Dar vis koncertuojate  ar nusprendėt daryti pertrauką?

Jau beveik dvejus metus mokomės įrašinėjimo meno, kad išmoktume, kaip patiems tai daryti profesionaliai, todėl koncertų praktiškai nedarome. Prieš kurį laiką pasikeitė ir grupės sudėtis –  nuo šiol esam trise, todėl pastaruosius pusę metų įnirtingai ruošiame visiškai naują programą, su kuria jau šią vasarą planuojame pradėti koncertuoti. Šiuo metu tariamės su keliais festivaliais ir Lietuvoje, todėl visai tikėtina, kad pagrosim ir gimtinėje.

5

6

iš kairės: Laurynas, Rytis, Brutenis, Andrius

7

8

Studijuoji?

Studijuoju garso režisūrą SSR London universitete kartu su Bruteniu. Originaliai įstojome į universitetą tam, kad nemokamai patys įsirašytume grupės albumą, bet besimokant pradėjo labai patikti įvairios garso dizaino šakos, pavyzdžiui, filmams, reklamoms ar kompiuteriniams žaidimams.

Ar dažnai grįžti į Lietuvą?

Bent kartą per porą mėnesių, dažniausiai dėl to, kad mano mergina kol kas čia gyvena.

Tikriausiai dažniausias klausimas, kurio sulaukia dar besimokantys arba jau baigę mokyklą žmonės: kodėl pasirinkai Kauno Jono Jablonskio gimnaziją?

Kai aš stojau, mokslai prasidėdavo nuo penktos klasės, tai mama išrinko (juokiasi). Man tik reikėjo išlaikyt stojimo testą ir tiek. Todėl gal perfrazuosiu klausimą – kodėl ten pasilikau? Mokiausi su gerais, intelektualiais ir, svarbiausia, ypač tolerantiškais žmonėmis. Kiekvienas darė tai, ką tik norėjo, ir visi vienas kitą palaikė, na, bent jau dauguma. Galėjai išsitraukti gitarą ir groti valgykloje, tapyti koridoriuose ar daryti, kas tik šaus į galvą, ir visi į tai žiūrėjo kaip į visiškai normalų dalyką, ko negalima pasakyt apie, pavyzdžiui, Brutenio mokyklos laikus Garliavos vidurinėje. Mokiausi šviesioje bendruomenėje, taip prisimenu mokyklą.

9

Andrius dešinėje

10

Andrius dešinėje

Koks įsimintiniausias įvykis mokykloje?

Oi, daug galima visokių prigalvoti. Keleri paskutiniai metai buvo ypač juokingi ir smagūs. Vieną išsirinkti sudėtinga, galbūt, išskirčiau visą laikotarpį, kai ruošėmės krikštynoms, šimtadieniams ir taip toliau.

Ko labiausiai pasiilgsti iš mokyklos laikų?

Nesu labai nostalgiškas žmogus, todėl sunku išsirinkti, nelabai susimąstau apie tai. Kaip jau sakiau,  tikrai smagiai leisdavome laiką.

Ko norėtum palinkėti Jablonskio gimnazijos moksleiviams?

Džiaukitės laikais, kai nereikia mokėti mokesčių (juokiasi). Jeigu rimčiau, tai linkiu daryti, kiek galite daugiau, dar daug laiko sugalvoti, apsvarstyti arba visiškai pakeisti savo ateities vizijas. Jei tik jaučiate, kad norite išbandyti kažkokią veiklą, imkite ir pabandykite ją. Prisiminkite, kad yra daugybė žmonių, kurie kažką pradėjo būdami dvidešimt penkerių ar trisdešimties metų ir tapo savo srities ekspertais. Nestresuokite ir negalvokite, kad būtina tik baigus mokyklą stoti į universitetą. Jei nelabai žinote, ko norite, iškeliaukite ir pamatykite pasaulį. Padirbkite, pagyvenkite kitokioje – ne tokioje komfortabilioje – aplinkoje, ir garantuoju, kad daug išmoksite – apie save, pasaulį, apie viską.

„Attitude“ muzika rasite čia:

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas