Stovi mokykloje ir akys kaip mintys greitai skrieja aplinkui tave ieškodamos atsakymų į tūkstančius neatsakytų klausimų. Ieškai kažin ko, visas virpėdamas, nežinodamas, ko tikėtis, kol susirandi pažįstamą. Atsipalaiduoji ir pajunti šilumą, kuri gali tau padėti. Bet net nepastebėdamas, vėl atsirandi vienut vienutėlis, nes tavo draugas irgi išėjo ieškoti savųjų atsakymų. Tavyje dar kartą kyla milžiniškas chaosas. Klaidžioji po labirintą, pavadintą mokyklos koridoriumi, bėgi laiptais, kurie atrodo kaip Niujorko daugiaaukščio kelionė į patį viršų. Jauti nerimą, jaudulį, pagyvėjimą, azartą! Tavyje susikrauna visų metų jausmai į vieną dieną, ligi to ilgai laukto momento… Tu atidarai kabineto duris ir randi pilną klasę nepažįstamų žmonių, vadinamų bendraklasiais. Jie spokso į vienas kitą ir iš visų emocijų, ką tu tik jautei, beliko: ,,Pagaliau!”.
Dominyka I dk2