--2019-01-18

Jono Jablonskio gimnazija – tai ne tik pastatas Žaliakalnyje, mes – moderni ir šiuolaikiška bendruomenė, o girdimi ne lietuviški balsai tampa vis dažnesni ne tik užsienio kalbų pamokose. Tad šiandien mes kalbamės su Paula – tarptautinėje mainų programoje dalyvaujančia vokiete, į mūsų gimnazijos II vk klasę atvykusią visiems mokslo metams.

 

 

Iš kur esi? Kur mokaisi?

Aš esu iš Vokietijos, Bonn. Mano miestas dydžiu panašus į Kauną. Rinkdamasi mokyklą, ieškojau geriausio varianto, manau, kad ta mokykla man geriausia, ir dabar kiekvieną rytą važiuoju apie 25 minutes.

Penkiais žodžiais apibūdink savo gimtąjį miestą.

Šiek tiek netvarkinga viešojo transporto sistema, gražus, apsuptas gamtos, daug universitetų. Mano miestas turi unikalų ženklą – tik viename bare pardavinėjamą alų.

Kaip atsiradai Lietuvoje? Kodėl pasirinkai Jono Jablonskio gimnaziją?

Lietuvą rinkausi dėl čia esančios krepšinio karštinės, kultūros. Toliau viską jau tvarkė mainų programos organizatoriai. Aš turėjau tiesiog užpildyti formas, rašyti laišką šeimai, sudaryti savo profilį, nurodyti bendrus ir asmeniškus dalykus.

Pirmas dalykas, kurį pamatei Lietuvoje, Kaune ir gimnazijoje.

Mano lėktuvas nusileido Vilniaus oro uoste, tad pirmas dalykas, kurį pamačiau Lietuvoje, ir buvo oro uostas bei miškai. Kaune pirmiausiai pamačiau Jono Jablonskio gimnaziją, mano naujoji šeima iškart mane vežė pro Žaliakalnį, kad susipažinčiau. O gimnazijoje mes turėjome susirasti, kur eiti, nieko nepažinojome, tad pirmiausiai ,,susipažinau“ su koridoriais.

Kuo skiriasi lietuviškos pamokos nuo tau įprastų Vokietijoje?

Dabar sunku kalbėti apie turinio ir reikalavimų skirtumus, nes kol kas ne daug ką suprantame lietuviškai, bet visa pamoka tokia pati.

Kaip tau sekasi kalbėti lietuviškai?

Prieš atvažiuodama į Lietuvą nežinojau jokių frazių, tačiau mano lietuviška šeima namuose angliškai nekalba, todėl daug variantų neturiu – tik kalbėti lietuviškai. Kartą įsėdau ne į tą autobusą, tad privalėjau lietuviškai kalbėti ir su nepažįstamais žmonėmis. Manau, pavyko puikiai. Taip pat kiekvieną rytą žiūriu lietuvišką televiziją ir taip stengiuosi kuo geriau išmokti kalbą.

Koks tavo santykis su krepšiniu?

Krepšinio treniruotes lankau tris – penkis kartus per savaitę ir žaidžiu nuo valandos iki dviejų.

Kaip manai, ar lietuvių kalbos tau prireiks ateityje?

Visų pirma, aš planuoju ir toliau bendrauti su savo lietuviška šeima, jie man tapo labai artimi. O taip pat ateityje norėčiau dirbti viešbučių tinkle, o dar viena komunikavimo kalba bus tik privalumas, kurio turbūt nevertėtų užmiršti.

Ką žinai apie Joną Jablonskį?

Žinau, kad jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie kūrė lietuvių kalbą.

Ar džiaugiesi viešnage Lietuvoje?

Iš dalies. Man čia patinka, bet ilgiuosi savo namų.

 

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas