--2017-02-07

JJG Balsas kalbina neseniai atsiradusį naują veidą mokykloje. Kas tai? Tai yra mūsų gimnazijos naujoji anglų kalbos mokytoja Jurga Stonienė. Vos prieš keletą metų tais pačiais koridoriais pati vaikščiojusi, šįkart grįžo kitais tikslais – mokyti.

Su kokiomis viltimis atėjote į Jono Jablonskio gimnaziją?

Pirmiausia, tai ta viltis vis dar tebegyvuoja ir, manau, kad ji pasiteisins. Viltis yra tokia – ateiti ir pasilikti šitoje mokykloje. Kitas dalykas, tai yra gal nors keliems iš tų žmonių, kuriuos mokau, kažkokį pokytį padaryti. Galbūt tai būtų tiesiog teorinių žinių suteikimas, pagilinimas ar vyresniųjų klasių moksleiviams patarimas pasirenkant studijas – juk tai nėra lengvas sprendimas. Nemanau, kad tai vyksta iškart pirmosiomis pamokomis ar net pirmaisiais mėnesiais, bet ilgainiui tokį pokytį, tikiuosi, išeitų padaryti.

Kiek laiko jau dirbate čia?

Visai neseniai čia atėjau, šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį.

Ir ką jau galėtumėte pasakyti apie Jono Jablonskio gimnazistus?

Pasakyčiau, kad, kaip ir daugelyje mokyklų, visi mokiniai yra entuziastingi. Žinoma, vieni yra daugiau motyvuoti, kiti mažiau. Dar kartą paminėsiu, kad yra smagu dirbti su jaunais žmonėmis, nes visi yra pakankamai pozityvūs. Pastebėjau tai, kad mokiniai pozityviai nusiteikę ateina ir į pačią mokyklą, ir į pamoką.

Kodėl būtent čia atėjote dirbti?

Nuo pat pradžių, kai nusprendžiau būti pedagoge, vis laukiau progos, kad galėčiau grįžti į savo seną mokyklą, juk pati mokiausi čia. Tai yra pati pirmoji mokykla, kurioje norėjau dirbti.

Kada jūs baigėte Jono Jablonskio gimnaziją?

2001 metais pradėjau, 2008 metais baigiau.

 
 

Kur prieš tai mokėtės?

Pirmoji mano mokykla buvo Žaliakalnio pradinė, netoli nuo čia. Labiausiai patiko, kad mūsų klasės branduolys buvo perkeltas į Jono Jablonskio gimnaziją ir buvo sukurta beveik visa nauja klasė, padedant mūsų visų iniciatyvių tėvų. Tai ir buvo smagiausia, kad turėjau bendraklasius nuo pirmos iki dvyliktos klasės, bent jau dauguma jų buvo tie patys. Ir šitaip besimokant kartu, manau, yra daug lengviau nei nuolat keičiant mokyklas.

Kai baigėte mokyklą, ką toliau veikėte?

Iškart įstojau į anglų kalbos filologiją. Tiesą pasakius, planavau dirbti vertėja, tai buvo mano svajonė, bet, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Pabandžiusi tą darbą, supratau, kad negaliu dirbti tokio darbo, tiesiog sėdint prie kompiuterio, nebendraujant su žmonėmis, neturint jokio socialinio kontakto arba bent jau minimalų kontaktą. Suvokiau, kad tai yra visiškai man netinkantis dalykas.

Jūs taip pat mokėtės Jono Jablonskio gimnazijoje ir dabar sugrįžote čia, tik šįkart kaip mokytoja. Ar matote kokių nors ryškių pokyčių pačioje gimnazijoje, jos bendruomenėje?

Kažkokių labai ryškių pokyčių negaliu išskirti ir turbūt būtų sunku, nes, kai pats esi mokinys, tai ir orientuojiesi į visai kitą procesą – mokymąsi. O čia atvirkščiai, koncentruojiesi į patį mokymą. Niekas kaip ir nepasikeitė, tik mokiniai kiti. Nors, labiau pagalvojus, dabar mokiniai yra aktyvesni ir jie lengviau gali patys susirasti informaciją ir atlikti analizę. Kai aš mokiausi, tai nebuvo dažnas reiškinys, bent jau kaip aš atsimenu savo klasę. Mes daugiau mokėmės konkrečias užduotis iš knygų, vadovėlių. O dabar, matau, kad ir patiems mokiniams labiau patinka projekto forma užduotys arba savarankiška analizė, pateiktis.

Kodėl pasirinkote būtent pedagogės darbą?

Iš tikrųjų, tai aš negalvojau dirbti pedagoge iš pat pradžių. Labai ilgai negalėjau to pripažinti sau, orientavausi daugiau į tiksliuosius mokslus, bet mane visada traukė kalbos. Daug lengviau man sekėsi mokytis būtent jas. Tiek su rusų, tiek su lietuvių, tiek su anglų kalbomis neturėjau jokių problemų. Jos buvo ne tiek lengvos, kiek įdomios man. Dalyvaudavau poezijos konkursuose, užklasinėse veiklose, kur lietuvių kalbos mokytoja pasiūlydavo. Pirmasis dalykas, kuris patraukė,
tai anglų kalba, norėjau ją studijuoti: tiek lingvistinius dalykus, tiek literatūrą. Tačiau tik prieš keletą metų nusprendžiau tapti būtent anglų kalbos pedagoge. Mano šeima paskatino mane išmėginti padirbėti korepetitore, vedant individualias pamokas. Ir tada supratau, kad tai yra vienintelis darbas, kuriame aš jaučiuosi, kad galiu padaryti kažką naudingo. Man tai pasirodė prasminga ir galutiniai nusprendžiau, kad laikas ateiti dirbti į mokyklą.

Ar rekomenduotumėte šią profesiją gimnazistams?

Patarčiau tiems, kurie iš tikrųjų to nori. Manau, kad ne visiems toks darbas pagal charakterį tiktų. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus yra šiek tiek impulsyvesnis ar gal mažiau kantrybės turi, tai jam būtų sunku dirbti. Tačiau, jeigu pats žmogus jaustų malonumą mokydamas kitus, tai yra tikrai įmanoma. Iš mokinių galima pamatyti, ar jiems tiktų pedagoginis darbas: vieni individualiai atlieka užduotis, kiti patys padeda savo klasės draugams, kurie mažiau supranta.

Ką galėtumėte pasakyti apie savo asmeninį gyvenimą?

Šnekant apie hobius, tai mėgstu skaityti knygas, tai yra vienas iš mėgstamiausių mano laisvalaikio praleidimo būdų. Taip pat mėgstu teatrą, nors pastaruoju metu tai yra kaip ir apleista veikla, retai nueinu. Be abejo, kaip ir visi, mėgstu keliones, tačiau joms reikia planuoti laiką, kurio ne visada būna.

 
 

Kokia yra jūsų mėgstamiausia ar įsimintiniausia knyga?

Negalėčiau vienos išskirti. Esu žmogus, kuris dažniausiai skaito knygas vieną kartą. „Erškėčių paukščiai“; „Doriano Grėjaus portretas“.

Kuo svajojote tapti vaikystėje?

Svajojau tapti rašytoja, tai šiek tiek juokinga. Labai norėjau kažką sieti su menu, literatūra. Norėjau tokio darbo, kuris man leistų išreikšti save, savo mintis. Tačiau pedagogo darbas yra taip pat kūrybingas. Pavyzdžiui, planuojant pamokas, kad jos mokiniams būtų įdomios, ir pats mokymasis teiktų malonumą. Taip pat, dirbant pedagoge, nėra rutinos, kas yra realu kituose darbuose, kur kiekviena diena yra lygiai tokia pati, o kiekviena pamoka juk yra skirtinga.

Taigi, ar jums patinka Jono Jablonskio gimanzijoje?

Labiau patinka nei pati tikėjausi (juokiasi). Tikėjausi, kad bus sunku, bet nesitikėjau, kad bus taip įdomu mokyti. Man patinka žinoti, kad aš darau poveikį mokiniams ir per kelias pamokas galiu juos išmokyti kažko.

Ką palinkėtumėte gimnazistams?

Palinkėčiau ir toliau išlikti pozityviems ir suprasti, kad mokytojai, jei ir pasako pastabas ar drausmina, tai ne dėl to, kad nori būti griežti ar kad išlaikytų autoritetą. Mes norime, kad jūs įsisavintumėte visas žinias maksimaliai, bent jau aš, ir manau, kad daugelis mokytojų pasakytų tą patį. Suprantame, kad jūs esate tokio amžius, kai nesinori palinkus prie vadovėlių sėdėti, bet taip pat tai yra būtent tas amžius, kai jūs galite labai daug ką pakeisti, šnekant apie karjerą ir pačią ateitį. Apibendrindama palinkėčiau išnaudoti savo laiką produktyviai tiek pamokų metu, tiek užklasinėse veiklose.

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas