--2020-06-18

Be knygų neišgyvenčiau nė dienos!

 Nuo vaikystės jaučiau maniją knygoms. Skaitydavau jas visur ir visada. Niekas nepasikeitė ir dabar, tačiau pasidarė vis sunkiau rasti laiko mėgstamam užsiėmimui. O neperskaitytų knygų didžiausia krūva, nes šiemet jau ketvirtą kartą vykau į Vilniaus knygų mugę  ir, kaip visada, prisipirkau knygų! Šiuo metu mano knygų lentynoje eilės, kol jas perskaitysiu, laukia apie dvidešimt knygų.

Nors perskaičiau labai daug, norėčiau papasakoti apie tris labiausiai mane sužavėjusias knygas, kurias ruošiuosi perskaityti dar ne vieną kartą. Jose pasakojamos skirtingos istorijos, tačiau jos visos man – labai įdomios!

Manau, James Kruss knygą ,,Timas Taleris, arba parduotas juokas” turėtų perskaityti kiekvienas, nes joje atskleidžiama, kokie svarbūs yra,  atrodo, tokie paprasti dalykai, kaip juokas.

 Pagrindinis  knygos veikėjas  Timas—nuoširdus, linksmas berniukas, kurio juokas tarsi paliečia sielą. Tačiau berniukas gyvena skurdžioje šeimoje ir nori turėti daugiau pinigų. Todėl jis pasirašo sutartį su Sanomedu, kurios sąlyga, kad vyras nuo šiol visąlaik galės laisvai juoktis taip pat linksmai kaip Timas, o Timas nuo šiol laimės visas  lažybas, kad ir kokios bus lažinimosi sąlygos. Bet knygos herojus tik po kurio laiko pradeda suprasti, kokią didelę laimę jis prarado.Šią knygą skaičiau, kai buvau maža, tačiau net ir dabar atsimenu,  mažiausias smulkmenas. Ją perskaičiusi supratau, kad žmogus, praradęs juoką, yra labai nelaimingas. 

Kita man svarbi knyga yra Leon Leyson ,, Berniukas ant medinės dėžės“.

Tai pasakojimas apie žydų tautybės berniuką, kuris, padedamas Oskaro Šindlerio, išgyveno holokaustą. Sumanus vokiečių verslininkas Šindleris suprato, kad kare reikia ne tik šaudmenų ir šautuvų, taigi pasinaudojo puikia proga ir pradėjo gaminti katiliukus bei keptuves kareiviams. Vėliau prisireikė gaminti ir ginklus. Bet jis elgėsi kitaip negu visi kiti naciai verslininkai – jis iš paskutiniųjų stengėsi apsaugoti bent dalelę žmonių. Įsiminė jų vardus, pomėgius,  gabumus, šeimos narių vardus. Ir jam pavyko išgelbėti daugybę gyvybių! Kai Hitlerio šutvė kapituliavo, prieš palikdamas gamyklą jis kiekvieną dar apdalino mėlynos medžiagos ritiniu ir buteliu degtinės, kad būtų galima išmainyti į ką nors valgoma. Ši istorija atskleidžia, kokie žmonės gali būti geri ir atiduoti viską, ką turi, dėl kitų gyvybių.

Neišdildomą įspūdį paliko ir Marie Lu knyga ,,Virtualios realybės žaidimas“ ( ,,Warcross“ )

Ši knyga yra pirmoji fantastinė knyga, kurią aš perskaičiau, nes anksčiau maniau, kad fantastinių knygų nemėgstu. Knyga yra apie virtualioje realybėje žaidžiamą žaidimą. Pagrindinė knygos veikėja – Emika. Ji stebi žaidimą per virtualiuosius akinius, o kai viena  žaidėja suklysta, Emika  įsibrauna į virtualią erdvę ir pavagia merginos surinktus taškus, kad įstengtų sumokėti buto nuomą. Deja, netikėtai Emikos veiksmą pamato visas pasaulis. Ji tikisi, kad šio nusikalstamo išpuolio nepastebėjo žaidimo kūrėjas, tačiau jos gyvenimas pasisuka netikėta linkme.

Šią knygą išskyriau iš kitų, nes man labai patiko, kad veiksmas vyko dabar tokioje įprastoje mums, šių dienų žmonėms, virtualioje realybėje.  

Manau, kad iš visų šių knygų galima daug ko išmokti, sužinoti kažką nauja. Skaitant jas, galima svajoti, galima įsivaizduoti tuos vaizdus, kurie yra aprašomi. Norėčiau palinkėti nesustoti skaityti  arba pradėti  skaityti, nes knygos leidžia pasinerti į kitą, įstabių istorijų kupiną pasaulį. 

                                  Ieva Kavaliauskaitė, I ki2 gimnazijos klasės mokinė,  Žurnalistų klubo narė

patiko straipsnis? pasidalink su kitais

sužinok apie naujus straipsnius pirmas